Kaip prieš Vyriausybės posėdį BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM) 150 mln. eurų avansinis mokėjimas bus atliekamas pagal tarptautinės ginkluotės įsigijimų organizacijos OCCAR Lietuvos vardu 2024-ųjų spalį pasirašytą sutartį su Vokietijos konsorciumu ARTEC dėl papildomų 27 pėstininkų kovos mašinų „Boxer-Vilkas“.

Taip būtų įgyvendinimas pėstininkų kovos mašinų įsigijimo pirmasis etapas.

Šios sutarties vertė siekia apie 370 mln. eurų. Į šią sumą įeina ne tik pėstininkų kovos mašinos, bet ir įgalinančios logistikos priemonės – atsarginės dalys, įranga remontui ir priežiūrai, naudojimo mokymo kursai.

Anot ministerijos, technikos pristatymas planuojamas 2027–2029 metais.

Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, jomis dabar pilnai apginkluoti brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

Tuo metu 37,7 mln. eurų mokėjimas bus atliekamas už NASAMS trečiąjį etapą pagal 2024 metų spalį pasirašytą sutartį su „Kongsberg Defence & Aerospace“.

Sutarties vertė – apie 234 mln. eurų, o technikos pristatymas numatytas 2028 metais.

KAM teigimu, šiuo metu nėra galimybės perskirstyti ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų nurodytiems mokėjimams atlikti, o vėluojant vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjams, gali pailgėti valstybės gynybai ypač svarbios ginkluotės ir karinės technikos pristatymo terminai.

„Rengiant 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą lėšų šiems tikslams nebuvo suplanuota, nes nebuvo galimybių iš anksto tiksliai numatyti, koks bus lėšų poreikis prioritetinių krašto apsaugos sistemos projektų, susijusių su gynybos pajėgumų vystymu, įgyvendinimui paspartinti ir paankstinti“, – nurodo ministerija.

Dėl šios priežasties mokėjimai būtų atliekami iš skolintų lėšų.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, jog Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ gautų iki 2030-ųjų. Anot jos, siekis nuo kitų metų gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto leistų avansinius mokėjimus atlikti ir už kitą ginkluotę bei įrangą.

Prieš Vyriausybės posėdį žurnalistų paklausta kada planuojama patvirtinti kitus avansinius mokėjimus už karinę techniką, ji teigė, jog šiuo metu diskutuojama su įvairiomis įmonėmis, tačiau sparta priklauso ir nuo tam tikrų valstybinių institucijų.

„Kalbam su amerikiečiais, tai kaip žinote, tas visas pirkimo mechanizmas yra pakankamai ilgas ir sudėtingas, ir čia jau mes visais būdais einam per šitą procesą ir bandom spartinti tam tikrą ir mokėjimą, ir pagreitinimą pristatymo“, – sakė ministrė.

„Kai kalbam apie vokiečius, (...) šitas procesas sklandžiai juda į priekį, kas tikrai yra labai gerai, kad būtent šiuo atveju avansinio mokėjimo paspartinimas turi realų, tiesioginį, gerą poveikį pristatymo terminų sutrumpėjimui“, – pridūrė ji.

Lietuva gynybinius pajėgumus stiprina pablogėjus geopolitinei situacijai. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai per ateinančius penkerius metus skirti apie 12 mlrd. eurų.