Kaip trečiadienį pranešė tarnyba, vasario 2–3 d. Santorino sala Graikijoje patyrė net 280 nestiprių žemės drebėjimų, bet seisminis aktyvumas tęsiasi iki šiol. Galingiausi smūgiai siekė 5,1 magnitudės, jų židiniai užfiksuoti 2–20 km gylyje. Drebėjimai buvo lokalizuoti Egėjo jūroje, į šiaurės vakarus nuo salos.

Anot tarnybos, Santorinas – ne tik vulkaninė sala, bet ir seisminės įtampos taškas. Sala priklauso Egėjo jūros vulkaniniam lankui – aktyviai vulkaninei zonai, kurioje dėl Afrikos plokštės slinkimo po Eurazijos plokšte susiformavo tokios salos kaip Santorinas, Milas, Nisiras ir kitos. Nors Santorino ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 1950 metais, šįkart drebėjimai siejami ne su vulkaniniu aktyvumu, o su tektoninių plokščių judėjimu.

Kodėl Santorinas toks svarbus? Ši sala išgarsėjo dėl vieno didžiausių istorinių išsiveržimų apie 1600 m. pr. m. e., kuris galėjo prisidėti prie Mino civilizacijos žlugimo. Išsiveržimas buvo toks galingas, kad Egėjo jūroje sukėlė cunamius ir suformavo kelias kalderas, kurių viena buvo užlieta jūra, palikdama dabartinę pusmėnulio formos Santorino salą. Šios vulkaninės kilmės įdubos stačiais, dažnai laiptuotais šlaitais yra aiškiai matomos šiandieniniame Santorino salyne, kur centrinę kalderą dengia jūra, o aplinkinės salos – Tera, Tirasija ir Aspronisi – yra jos likučiai.

Lietuvos geologijos tarnybos iliustracija.

Kas vyksta mums po kojomis? „Viduržemio jūros regionas – vienas aktyviausių seisminių taškų pasaulyje. Afrikos plokštė slenka po Eurazijos plokšte maždaug 4–10 mm per metus, bet Graikijos subdukcijos zonoje šis greitis vietomis siekia net 35 mm per metus – vieną didžiausių rodiklių regione. Dėl subdukcijos (procesas, kai viena plokštė slenka po kita) kaupiasi įtampa, periodiškai išsikraunanti žemės drebėjimais. Beje, Lietuvos seisminės stotys Paburgėje (PBUR) ir Paberžėje (PABE) taip pat užfiksavo šiuos drebėjimus“, – pranešė tarnyba.

Kaip jau skelbta, tūkstančiai žmonių stengėsi išvykti lėktuvais ar keltais iš turistų pamėgtos Graikijos Santorino salos, kurią supurtė virtinė žemės drebėjimų.

Ekspertai pripažįsta, kad dar niekada nesusidūrė su niekuo panašaus, todėl negali tiksliai pasakyti, kiek laiko tai truks.

„Tai pirmas toks atvejis, anksčiau nesame to pastebėję“, – visuomeninei televizijai ERT antradienį sakė Atėnų nacionalinės observatorijos Geodinamikos instituto tyrimų direktorius Atanasijas Ganas (Athanassios Ganas).

Jis pažymėjo, kad savaitės pradžioje regione įvyko daugiau kaip 40 žemės drebėjimų, kurių stiprumas viršijo 4 balus.