Ne pasaulio futbolo čempionato rungtynės, bet aistros aikštelėje virė ir Rukloje, minint Pabėgėlių dieną. Tarp žaidėjų – ir Jonavoje įsikūrę broliai sirai, kuriems tai yra galimybė pailsėti nuo rūpesčių. Vyriausiasis brolis, kaip ir tėtis, dirba, jaunesnis – mokosi kirpėjo profesijos. Mama namuose augina dar dvi mažesnes atžalas, tačiau šeima gyvenimu Lietuvoje nesiskundžia.

„Jokių problemų nebuvo, mus žmonės priima gana gerai. O kol mus gerai priima, mes ir liekame čia, išvykti nežadame“, – sakė pabėgėlė iš Sirijos Kafaa Sbat.

Tačiau ne visi gyvenimu čia patenkinti. Iš beveik 500 pagal Europos Sąjungos kvotas į Lietuvą perkeltų pabėgėlių, naujausiais duomenimis, liko vos 90.

Pasak Pabėgėlių priėmimo centro vadovo Roberto Mikulėno, kiti išvažiavo. Žlugo ir idėja pabėgėlius kelti tiesiai į savivaldybes, o ne į priėmimo centrą Rukloje. Trys iš keturių iškart savivaldybėse apgyvendintų šeimų jau ieško geresnio gyvenimo kitur.

„Girdėjau atgarsių, kad nekaip jiems ten sekėsi integruotis savivaldybės pilotiniam projekte. Pas mus centre, iškart atvykus, jiems medicininė priežiūra yra, psichologas ir vertėjo paslaugos, susikalbėjimas bet kuriuo paros laiku praktiškai. Aptarnavimas, pagalba lietuvių kalboj, socialinė darbuotoja prižiūri. O ten jiems labai savarankiškai teko gyventi“, – pasakojo Pabėgėlių priėmimo centro direktorius R. Mikulėnas.

„Mes šiuo metu rengiame tarpinstitucinių veiksmų planą. Jame viena iš galimų priemonių, mes manome, būtų labai naudinga – daugiau įtraukti savivaldybes į integracijos procesą. Tai galbūt galvotume kitokio pobūdžio modelį“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ieva Karpavičiūtė.

Nevyriausybinės organizacijos sako, kad prie integracijos galėtų daugiau prisidėti ir savivaldybės bei vietinės bendruomenės. Net susiradus darbą pabėgėliams sunku susirasti būstą.

„Žmonės kai sužino, kad asmenys yra pabėgėliai, tiesiog kažkaip ir nebenori to būsto nuomoti. Tai tikrai labai kviesčiau visus atsiliepti ir labiau suprasti, nes tiems žmonėms, kai atvažiuoja į šalį, reikalinga pagalba“, – sakė JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

Pabėgėliai skundžiasi ir mažomis pašalpomis, kurių neužtenka pragyventi ir įsikurti.