Apie tai, kokia tikroji nealkoholinių gėrimų žala nepilnamečiams, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Seimo narys Darius Razmislevičius (toliau – D. R.), Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas (toliau – S. G.) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian (toliau – G. B.).
– Ko siekiate savo siūlymu riboti nealkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams?
– D. R.: Šie nealkoholiniai gėrimai visiškai primena alkoholio turinčius gėrimus – savo pakuote, išvaizda ir netgi skoniu bei kvapu. Galima daryti prielaidą, kad jaunimas yra pratinamas prie tikro alkoholio.
Suprantu, kad tuose gėrimuose nėra alkoholio, tačiau nesuprantu, kodėl vaikai ir jauni žmonės perka šiuos gėrimus tam, kad malšintų troškulį. Jie juos perka tam, kad švęstų, atsipalaiduotų.
Pamažu kuriamos tradicijos, kad be kokio nors gėrimo negalime atšvęsti gimtadienio, Naujųjų metų ar kitos šventės. Kai vaikiškas šampanas buvo išimtas iš lentynų, vaikai ir toliau šventė gimtadienius, ir nieko nenutiko.
Man keista, kad vienas žingsnis buvo žengtas, tačiau palikta spraga – nealkoholinius gėrimus vaikai vis dar gali nusipirkti. Po šios iniciatyvos paskelbimo teko daugiau bendrauti su tėvais, suaugusiais žmonėmis. Kai kurie netgi nustemba, kad vaikai turi galimybę įsigyti tokius gėrimus. Jiems atrodo natūralu, kad vaikai to neturėtų daryti.
Sutinku, kad suaugusiesiems nealkoholiniai gėrimai yra tinkama alternatyva. Skaičiai rodo, kad dalis suaugusių žmonių renkasi nealkoholinį alų ar vyną ir atsisako tikro alkoholio.
– Ar manote, kad jaunimas pratinamas prie alkoholio vartojimo, leidžiant jam pirkti nealkoholinius gėrimus?
– S. G.: Nederėtų lyginti nealkoholinio šampano, kuris buvo sukurtas vaikams, ir nealkoholinio alaus. Jis tikrai nebuvo sukurtas vaikams. Jis buvo sukurtas ne Lietuvoje, o Vokietijoje, siekiant mažinti alkoholio vartojimą.
Nėra jokių įrodymų, kad nepilnamečiai dažnai perka nealkoholinį alų. Dėl šimto ar tūkstančio skardinių, kurias per metus nuperka nepilnamečiai, mums jokios žalos nebus. Tačiau nuolatinis alaus, kaip paties silpniausio gėrimo, demonizavimas ir, sakyčiau, „davatkiška“ bei radikali kova net su nealkoholiniu alumi yra sunkiai suvokiama.
Nėra jokių įrodymų, kad nepilnamečiai dažnai perka nealkoholinį alų.
Lietuvoje mes jau išsiskiriame iš visos Europos tuo, kad alų galima vartoti tik nuo dvidešimties metų, kai net septyniose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant skandinavišką Daniją, alus ir vynas leidžiami vartoti ir pirkti nuo šešiolikos metų.
Kalbos apie pripratimą dažniausiai nepagrįstos. Retais atvejais, kai nepilnamečiai vartoja nealkoholinį alų, jis neskatina žalingų įpročių, nes jame nėra alkoholio. Sulaukę pilnametystės, jie greičiausiai ir toliau rinksis nealkoholinį. Nealkoholinis alus geriamas ne dėl alkoholio, o dėl skonio.
– Ar tikrai toks draudimas reikalingas, kai statistika nerodo problemos?
– D. R.: Nemanau, kad kas nors renka atskirą statistiką, kiek vaikai nuperka nealkoholinių gėrimų. Jei prekybininkams ir aludariams tai nesudarys nuostolių ir jie nepatirs jokios žalos, tai kur yra problema?
Jei bent vieną ar du vaikus apsaugosime nuo šio pragaro ir jie ateityje neįsitrauks į alkoholizmą, tai jau bus geras rezultatas.
Jei bent vieną ar du vaikus apsaugosime nuo šio pragaro ir jie ateityje neįsitrauks į alkoholizmą, tai jau bus geras rezultatas. Manau, kad šis draudimas gali padėti dar daugiau žmonių.
– Ar nealkoholinių gėrimų reklama yra problema?
– G. B.: Šiuo įstatymo projektu siekiama uždrausti nepilnamečiams įsigyti, turėti, vartoti ir pirkti nealkoholinius gėrimus, kurie yra pažymėti alkoholinių gėrimų prekių ženklais arba kurių pakuotė imituoja alkoholinių gėrimų pakuotes.
Sprendžiant alkoholinių gėrimų vartojimo problematiką, kai kurios šalys pasirinko kitokį kelią. Pavyzdžiui, Norvegija uždraudė tokių nealkoholinių gėrimų reklamą ir visas marketingo priemones.
Manau, kad Lietuvos pasirinktas kelias nėra toks drastiškas. Juolab kad 2024 metais mūsų departamentas atliko Lietuvos gyventojų apklausą dėl tokių gėrimų pardavimo draudimo nepilnamečiams. Rezultatai buvo išties įspūdingi – 66 procentai Lietuvos gyventojų pasisakė už tokį draudimą.
Manau, kad tai viena iš galimų priemonių, aprašytų Lietuvos nacionalinėje darbotvarkėje iki 2035 metų, kuria siekiama sumažinti alkoholinių gėrimų populiarumą, ypač tarp vaikų ir paauglių.
Pasaulio sveikatos organizacija ne viename tyrime yra pasisakiusi, kad nealkoholiniai gėrimai tam tikroms tikslinėms grupėms – pavyzdžiui, nepilnamečiams, nėščiosioms ar žmonėms, siekiantiems atsisakyti alkoholio – gali būti suvokiami kaip alternatyva ar žalos mažinimo priemonė. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir nealkoholiniuose gėrimuose išlieka tam tikras alkoholio kiekis.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai