13 462 – tiek Lietuvos vaikų šiais mokslo metais nelanko mokyklos. Kol Švietimo ir mokslo ministerija bei Policijos departamentas aiškinasi, kas turėtų jų ieškoti, kauniečiai rodo pavyzdį centrinei valdžiai. Miesto policija ir savivaldybė tokių vaikų ieško jau ne vienus metus.

Duomenis tikrina kasmet

Prieš kelis metus Kauno miesto taryba patvirtino tvarką, pagal kurią mokyklų nelankančių vaikų duomenys nuolat tikrinami. Šiuo metu tokių mažųjų kauniečių yra 2090.

Nesimokantys vaikai – tai mokyklinio amžiaus (7-16 metų) vaikai, kurių duomenys yra Gyventojų registre, bet jie neminimi Mokinių registre.

„Švietimo ir mokslo ministerija tik dabar kreipėsi į policiją pagalbos, kad būtų rasti dingę vaikai, o mes jau prieš tris metus kreipėmės ir šiuos kelerius metus dirbame kartu. Kauno savivaldybė viena pirmųjų šalyje patvirtino dingusių mokinių – tiek nelankančių, tiek nesimokančių – radimo tvarką. Kitos savivaldybės labai domėjosi mūsų patirtimi ir stengėsi ją perimti“, – pasakojo miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.

Jam antrino ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis.

„Teritoriniai policijos komisariatai kartu su nepilnamečių inspektoriais, vaiko teisių tarnyba nuolat rengia prevencinius planus. Kiekvienais metais patikriname apie 1000 vaikų“, – pasakojo pareigūnas.
T.Stauskis neslėpė: kartais toks policijos darbas būna beprasmiškas – policininkai ieško vaikų, kurių, kaip vėliau paaiškėja, net nėra Lietuvoje. Tačiau šio darbo pareigūnai neatsisako ir stengiasi aptikti visus pražuvėlius.

Gresia baudos

Policijos duomenimis, iš daugiau nei 2000 sąraše esančių nesimokančių mažųjų kauniečių, 742 yra išvykę į užsienį. Šie skaičiai gali kisti, nes patikrinimus policijos pareigūnai vykdo nuolat.

„Dažniausiai kaimynai informuoja, kad šeima išvykusi į užsienį“, – apie dažno policijos pareigūnų reido rezultatus pasakojo A.Bagdonas.

Per kelis metus bendromis mokymo įstaigų ir policijos pastangomis pavyko rasti 100 nesimokiusių vaikų, kurie šiuo metu jau mina mokyklų slenkstį.

Kaune policijos pareigūnai aktyviai ieško ne tik jokiuose mokyklų sąrašuose nesančių vaikų, bet ir piktybiškai iš pamokų bėgančių paauglių, tikrina vaikų susibūrimo vietas. Nustatę atvejus, kad vaikai piktybiškai neina į mokykla, informuoja apie tai miesto Švietimo skyrių ir vaiko teisių specialistus.

„Nepilnamečių inspektoriai nuolat tikrina vaikus pagal mūsų sąrašus. Taip pat baudžia tėvus, jeigu jie piktybiškai nevykdo savo pareigos, neužtikrina, kad vaikas iki 16 metų lankytų mokyklą. Už tai gresia įspėjimas arba bauda iki 400 litų“, – priminė T.Stauskis.
Baudos išrašomos remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsniu, kai tėvai piktybiškai vengia atsakomybės dėl vaikų ugdymo, priežiūros. Per tris šių metų mėnesius buvo surašyti 408 protokolai, tėvai nubausti už vaikų nepriežiūrą.

Painiava sąrašuose

Dainavos policijos komisariato nepilnamečių vaikų inspektorė Alina Goscevičiūtė įsitikinusi, kad norint rasti visus mokyklas nelankančius vaikus, nepakanka vien policijos ir švietimo įstaigų pastangų. Nors duomenys tikrinami kasmet, dažnai Registrų centre informacija būna tiesiog neatnaujinama, todėl pareigūnams tenka tas pačias vietas tikrinti po kelis kartus.

„Kiek yra atvejų, kai vaikai jau ne pirmus metus gyvena užsienyje, o jų metai iš metų vis ieškoma. Be to, žmonės piktinasi, kai mes kasmet pas juos lankomės, o jų atsakymas visada toks pats: šeima bute negyvena, išvažiavo į užsienį“, – pasakojo inspektorė.
„Mano praktikoje buvo vienas atvejis, kai neįgalus vaikus dominavo sąrašuose, kaip nelankantis mokyklos, tačiau pas vaiką nuolat lankydavosi pedagogai, vaikas buvo prižiūrimas, nes jam reikalinga speciali priežiūra. Tėvai buvo pasipiktinę, kad jų vaikas pateko į tuos sąrašus, kad informacija apie jį buvo kažkur blogai suvesta, nors atitinkamoms institucijoms jie buvo pateikę visus duomenis apie vaiką“, – prisiminė A.Goscevičiūtė.

Nemotyvuoti vaikai

Nepilnamečių vaikų inspektoriai Kaune daugiau darbo turi su nemotyvuotais jaunuoliais, kurie nenori nei mokytis, nei klausyti tėvų. Tokie vaikai piktybiškai nelanko mokyklų, todėl dažnai atsiduria jaunimo mokyklose.

„Darbas su šiais vaikais šiek tiek kitoks. Kai vaikas nėra užimamas, jam atsiveria keliai dykaduoniauti. Dažnai tėvai nuleidžia rankas, teigdami, kad jų atžala negabi mokslams. Tuomet vaikai ieško susibūrimo vietų, o tai skatina juos imtis nepozityvios veiklos, net nusikalstamos“, – sakė nepilnamečių vaikų inspektorė.

Specialistė pabrėžė: tokie nemotyvuoti vaikai nebūtinai yra iš asocialių šeimų. Vis dėlto esama nemažai šeimų, kurios ilgą laiką socialiai remiamos, ir kurių vertybės, poreikiai, ateities perspektyvos ilgainiui pasikeičia. Gyvenimas iš pašalpų smukdo ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Tuomet didelį darbą tenka nudirbti ne tik inspektoriams, bet ir ugdymo įstaigų socialiniams pedagogams, vaiko teisių apsaugos specialistams.

Pagalbos prašo ir tėvai

Kai pedagogų ir tėvų gerų norų pagelbėti vaikui neužtenka, dalis jaunuolių, ypač linkusių į agresyvumą, tampa priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, dažnai pasuka nusikalstamu keliu.

Nemažai sunkesnio charakterio vaikų patenka į Kauno jaunimo mokyklą, kurios pedagogai stengiasi kontroliuoti vaikų lankomumą, elgesį.

„Turime susidarę kiekvieno mokinio dienoraštį, kuriame surašomas jo kiekvienos dienos pamokų lankomumas, elgesys pamokose. Šį dienoraštį gali matyti ir tėvai. Daugiausia problemų kyla su vaikais, kurių tėvai nesistengia padėti vaikui arba teigia, kad vaikai tiesiog jų neklauso. Tuomet pašome pagalbos iš vaiko teisių specialistų arba nepilnamečių inspektorių“, – pasakojo Kauno jaunimo mokyklos socialinė pedagogė Ada Čaraitė.

Jeigu rasti bendros kalbos su sunkiais paaugliais nepavyksta ir socialiniams pedagogams, tuomet vaikui galima nustatyti minimalią arba vidutinę priežiūrą.

Pirmuoju atveju vaikams gali būti paskirta prievolė lankytis dienos centruose, susitikti su specialistais. Kai jaunuoliui paskiriama vidutinė priežiūra, jis apgyvendinamas socializacijos centre, kuriame ne tik gyvena, bet ir mokosi.

„Keletą tokių atvejų tikrai turėjome. Tėvai niekaip negalėjo susitvarkyti su vaiku. Be to, ne kartą moksleivis po pamokų viešoje vietoje buvo sugautas darantis nusikalstamą veiklą. Apie tai mus iš karto informuodavo policijos pareigūnai. Siekdami apsaugoti visuomenę, tėvai patys paprašė pagalbos, kad vaikas būtų patalpintas socializacijos centre“, – prisiminė A.Čaraitė.

Kova su bėgliais

Savivaldybės atstovai pastebėjo, kad per pastaruosius metus Kaune gerokai mažiau moksleivių praleidinėja pamokas.

„Nelankančiu mokyklos yra vadinamas toks vaikas, kuris per mėnesį praleidžia daugiau negu pusę pamokų. Kaune tokių yra 423 mokiniai. Tiesa, duomenys nuolat kinta“, – apie kitą ugdymo įstaigų problemą pasakojo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A.Bagdonas.
Pašnekovas pasakojo apie atrastą paprastą būdą, kaip priversti mokinius lankyti pamokas. „Visos mūsų miesto mokyklos įsigijo tarnybinius mobiliuosius telefonus. Po pirmos pamokos kiekvieno mokykloje nepasirodžiusio vaiko tėvui yra išsiunčiama trumpoji žinutė arba paskambinama. Šis žingsnis davė labai gerų rezultatų – vaikų lankomumas pagerėjo 20 proc.“, – džiaugėsi A.Bagdonas.

Tikima, kad šią problemą būtų galima išspręsti dar paprasčiau, jeigu visose Kauno mokyklose veiktų lankomumo kontrolės elektroninė sistema, kuri šiuo metu yra įdiegta tik Tado Ivanausko vidurinėje mokykloje. Atėjęs į mokyklą mokinys užsiregistruoja su savo asmenine kortele. Pasibaigus pirmai pamokai kompiuterinė programa iš karto fiksuoja duomenis ir parodo, kurių vaikų nėra, apie tai iš karto informuojami jo tėvai.

Skaičiai ir faktai

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2011-2012 mokslo metais Lietuvoje buvo 13 462 nesimokančių vaikų nuo 7 iki 16 metų.

Savivaldybėms patikrinus duomenis apie daugumą (84 proc.) nesimokančių vaikų, nustatyta, kad 8 593 nesimokantys tokio amžiaus vaikai buvo išvykę į užsienį, tačiau nebuvo deklaruota apie jų gyvenamosios vietos pakeitimą. 85 vaikai nesimokė dėl neįgalumo.

Kovo viduryje Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į Policijos departamentą, kad pareigūnai padėtų nustatyti 3318 nesimokančių vaikų iki 16 metų faktinę gyvenamąją vietą ir, esant galimybei, jų nesimokymo priežastis.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis sakė, kad toks prašymas yra gautas, tačiau dar nenuspręsta, ką su juo daryti. Anksčiau išplatintame pranešime departamentas teigė, kad nei Policijos veiklos įstatyme, nei kituose įstatymuose policijai nėra pavesta užtikrinti ir vykdyti mokyklos nelankančių mokinių (vaikų) ieškojimo ir aiškintis to priežastis.