Apsidraudusiems kasko draudimu slogios emocijos greitai praėjo, bet neturintiems draudimo teks patiems ieškoti keturženklių sumų arba atiduoti sumaitotą automobilį metalo laužo supirkėjams, rašo lrytas.lt.

Dar viena galimybė – teistis su savivaldybe, bet procesas gali užtrukti metų metus.

Gatvių duobėse mašinas apgadinę vairuotojai jau pralaužė ledus ir daliai jų pavyksta gauti kompensacijas iš savivaldybių. Bet nors medžiai bei stulpai taip pat priklauso miestui, jų padarytą žalą verčiau pamiršti.

„Po audros (arba ne per audrą, bet dėl avarinio medžio griūties) apgadinto turto žalos kompensaciją galima gauti tik įstatymų nustatyta tvarka - teismo keliu“, - išaiškino Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.

Taip gyventojai įspraudžiami į kampą – senus, suvargusius medžius žmonės norėtų nupjauti, bet savavališkai to daryti negalima. Tačiau tokiam medžiui užvirtus ant automobilio teisybės paieškos truktų labai ilgai ir be garantijos, kad procesui pasibaigus žala vis tik bus atlyginta.

Audra ir žaibai priskiriami prie force majeure aplinkybių, bet kaip portalui lrytas.lt aiškino advokatų kontoros „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik, savivaldybių pareiga prižiūrėti, kad jos teritorijoje augantys medžiai ir krūmai būtų sveiki ir negadintų gyventojų turto.

„Želdynų priežiūros ir tvarkymo komisija prižiūri medžius ir turi nupjauti supuvusius. Jei paaiškėja, kad toks medis nebuvo nupjautas ir užvirto ant automobilio, savivaldybė privalo atlyginti žalą“, - aiškino S.Naumčik.

Pasak teisininkės, tokio pobūdžio bylose visuomet iš pradžių kaltė priskiriama savivaldybei ir šiai tenka įrodinėti nekaltumą, bet teisminis procesas gali užsitęsti net iki trejų metų, o žala gali būti atlyginta tik iš dalies arba nepadengtos išlaidos advokatui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Valauskienė patvirtino, kad jaunų, sveikų medžių audra neįveikia.

„Lūžta seni medžiai ir stulpai, jie lengviausiai vėjo pažeidžiami. Paprastai vėliau paaiškėja, kad audros nulaužti medžiai buvo išpuvę viduje“, - aiškino ji.

Per tris stichijos siautėjimo dienas gelbėtojai net 51 kartą važiavo šalinti gatvėse nuvirtusių medžių.

Savaitgalį pietryčių Lietuvoje praūžus didžiausiai vasaros audrai šimtai automobilių liko sulankstytais stogais ir išdaužytais stiklais. Juos atakavo didžiuliai ledo gabalai, stiprus lietus ir vėtros neatlaikę medžiai bei stulpai.

Didžiosios draudimo bendrovės audros žaloms atlyginti rezervavo daugiau nei milijoną litų.