Žemės traukos anomalijas tyrinėjantys fizikai į pagalbą pasitelkė sodo nykštuką, vardu Kernas.

Jis keliauja po visą pasaulį ir yra sveriamas įvairiose Žemės vietose – Limoje, Mumbajuje, Meksikoje, Sidnėjuje, Naujojoje Kaledonijoje ir Pietų ašigalyje, praneša naujienų agentūra AFP. 

Šis eksperimentas – užuomina į „keliaujančio nykštuko“ pokštą, kai sodo puošmena paslaptingai pavagiama ir tuomet fotografuojama įvairiose vietose, o nuotraukos skelbiamos internete. Galiausiai nykštukas sugrįžta namo. 

Šis projektas reklamuoja vokiečių pagamintas aukštų technologijų svarstykles, tačiau jo metu taip pat matuojami Žemės traukos skirtumai, darantys įtakos svoriui. 

„Didžioji dalis žmonių nesuvokia, kad Žemės trauka šiek tiek skiriasi“, – teigė eksperimento koordinatorius Tommy Fimpelis. 

„Viena pagrindinių to priežasčių – Žemės formos netolygumai. Galbūt nepatikėsite, bet Žemė iš tiesų yra bulvės formos, taigi jūsų svoris gali skirtis 0,5 proc. priklausomai nuo to, kur jūs esate. Manėme, kad „Nykštuko eksperimentas“ būtų linksmas būdas šį reiškinį išmatuoti“, – pridūrė jis. 

Mokslininkai, dalyvaujantys projekte, gauna lagaminėlį, kuriame yra visuomet tas pats nykštukas Kernas ir ypač tikslių svarstyklių rinkinys. 

Kol kas nykštukas daugiausiai – 309,82 gramus – svėrė Amundseno-Scotto tyrimų stotyje Antarktidoje, kur inercinė trauka, sukuriame Žemės sukimosi, yra stipri. 

Kitos jo stotelės – „Snolab“, Kanados dalelių fizikos laboratorija, esanti dviejų kilometrų gylyje po žeme (tai giliausiai esanti pasaulio laboratorija) ir požeminis Didysis dalelių greitintuvas, esantis Šveicarijoje.

Kerno keliones galima sekti šiame tinklalapyje.