Po Diena.lt publikacijos apie iki pusės rausvai nusidažiusią barokinę dvibokštę Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčią, socialiniame tinkle "Facebook" ėmė burtis bendruomenė, prieštaraujanti tokiems pokyčiams.

"Aš už tai, kad Vilniaus bažnyčios nebūtų dažomos rožine spalva" - tokį profilį "Facebook'e" sukūrė istorijai neabejingas Andrius.

"Pastebime, kad kasmet vis daugiau Vilniaus bažnyčių po rekonstrukcijos tampa "rūžavos". Tokia lemtis kitados ištiko Šv.Kotrynos, Šv.Kazimiero, Visų Šventųjų ir kt. bažnyčias, šiuo metu "rūžavai" pradėta dažyti Rapolo bažnyčia, gali būti, jog tas pats gresia ir neseniai pradėtai rekonstruoti Jonų bažnyčios varpinei. Taip ne tik sunaikinami istorijos pėdsakai mieste ir jis įkalinamas vienoje epochoje, bet ir bjauriausiai tyčiojamasi iš mūsų supratimo apie estetiką. Tai - legalus turginės kultūros simbolikos perkėlimas į viešąją ir sakraliąją erdves, duoklė provincialumui ir beskonybei. Padarykime viską, ką galime, kad nebūtų išniekinta bent tai, ką dar turime nepaliestą „restauratoriaus“ teptuko!", - ragina juokauti su spalvomis nenusiteikęs Andrius.

"Rūžaviems" maldos namams jis sako griežtą ne ir kviečia burtis bendraminčius.

Portalas primena, kad paveldosaugininkai aiškino, kad autentiška Šv. Rapolo bažnyčios spalva labai artima tam, ką matote šiandien.

"Tačiau bažnyčia buvo daug kartų perdažyta, kol galiausiai tapo geltona. Tačiau iš esmės geltona barokiniam Vilniaus kraštui nebuvo būdinga“, - pasakojo Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas.

Kad nustatytų tikrąją bažnyčios spalvą, dirbo profesionalių restauratorių polichromininkų pajėgos. „Kiekvienas dažas, esantis ant fasado, buvo imamas sluoksnis po sluoksnio, kol prieita prie istorinio tinko. Specialistai išanalizavo kiekvieną grūdelį. Jų ataskaitos atrodo labai įdomiai: daug maišelių su mėginiais, jų spalvomis ir paletėmis“, - aiškino V.Karčiauskas.