Klaipėdos valdžia ir policija svarstė, ar nereikėtų sumažinti miesto gatvėse įrengtų radarų fiksuojamo greičio. Taip būtų išaiškinta daugiau greitį viršijančių pažeidėjų.

Padidėtų administravimo išlaidos

Klaipėdos gatvėse įrengti greičio matuokliai fiksuoja, kai vairuotojai mieste leistiną greitį viršija 20 km/h – važiuoja 70 km/h greičiu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas pasakojo, kad šiemet radarai užfiksavo dvigubai mažiau pažeidėjų.

„Gal vertėtų ribą, kurią fiksuoja radaras nuleisti žemiau iki 50 ar 60 km/h. Taip būtų didesnis saugumas“, – tvirtino pareigūnas.

Tačiau miesto valdžia pabrėžė, kad sumažinus radarų fiksuojamą greitį išaugtų administravimo išlaidos.

„Jei padėtų saugumas, būtų galima sumažinti, nepaisant išlaidų. Optimalus variantas būtų 60 km/h. Iki 50 km/h nereikėtų, nes gali būti paklaida“, – dėstė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pabrėžė, kad fiksuojamą greitį galima sumažinti ir iki 50 km/h. Yra šalių, kur galioja tokia tvarka – fiksuojama iš karto viršijus leistiną greitį. Klaipėdos vicemero Vytauto Čepo nuomone, lazdos perlenkti nereikėtų.

Gali išsivežti radarus

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Viačeslavo Karmanovo, kitąmet baigsis sutartis dėl radarų nuomos. Savivaldybė šią paslaugą buvo įsigijusi trejiems metams.

„Jei nepratęsime sutarties ar iš naujo nepirksime paslaugos, įmonė išsiveš greičio matuoklius. Norime sužinoti policijos nuomonę, ar radarai pasiteisino. Be to nuo sausio 1 dienos savivaldybė nebegaus lėšų iš baudų. Ar policija galėtų prisidėti prie minėtos paslaugos pirkimo?“, – klausė pavaduotojas.

B.Ivanauskas pabrėžė, kad radarai pasiteisino, o policija prisidėti prie paslaugos pirkimo neturi lėšų.

„Mūsų biudžetas jau kelerius metus išlieka toks pat. Degalų neturime pakankamai. Jei sutaupome litą, stengiamės įsigyti mašiną“, – komentavo viršininkas.

Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis aiškino, kad radarai statomi avaringose vietose, kad sumažėtų eismo įvykių, būtų užtikrinamas saugumas.

„Pastačius matuoklius tokiose vietose avarijų nebeįvyksta arba įvyksta viena kita“, – teigė pareigūnas.

Anot jo, situacija nuolat sekama ir analizuojama. Vietą keičia ne tik pažeidimus fiksuojančios kameros, bet ir permontuojami muliažai. Pastaruoju metu iš vienos į kitą buvo perkelti trys įrenginiai. Vienas pastatytas Liepų, antras Minijos, trečias – Kretingos gatvėse.

Šiemet Klaipėdoje užregistruoja 320 eismo įvykių, kurių metu buvo sužaloti žmonės. Žuvo keturi asmenys: du pėstieji, dviratininkas ir motociklininkas.

Prie kamerų įprato

Nuo šių metų kelių eismo taisyklių pažeidimus pradėta fiksuoti ir vaizdo stebėjimo kameromis.

„Kameras stebintys neįgalieji išmoko atskirti ir kur yra kelių eismo taisyklių pažeidimai“, – komentavo Klaipėdos viešosios tvarkos biuro viršininkas Andrius Leliuga.

Iš viso mieste yra sumontuotos 57 vaizdo stebėjimo kameros. Anot A.Leliugos, jos pasiteisino ne visose vietose. Kai kur yra ir sezoniškumas.

„Be to žmonės įprato, kad yra kamera ir toje vietoje nebedaro pažeidimų. Reikėtų plėsti kameras. Jų riekėtų ir kituose karštuose taškuose“, – teigė pareigūnas.

Tačiau uostamiesčio valdžios nuomone, vaizdo stebėjimo kameros ne visada pasiteisina. Nors Tiltų ir Turgaus gatvėse jos yra, buvo suniokotos brangios šiukšliadėžės, o pažeidėjų nesulaikyta nė vieno. Kenčia ir parkų suoliukai, kitas inventorius, nors čia taip pat yra įrengtos kameros.