„Vilniaus dienos“ publikacija apie vilniečio Liudo Aidiečio radinį – tamsoje švytintį šimtakojį – sulaukė ypatingo skaitytojų dėmesio.

Paaiškėjo, kad gyvis gana plėšrus, turi nuodų liaukas.

„Esu biologė, rašiau baigiamąjį diplominį darbą apie Lietuvos šimtakojus. Būtų labai įdomu apžiūrėti tuos sudžiuvusius individus - gal pavyktų nustatyti jų rūšį. Jei galite, perduokite mano elektroninio pašto adresą radėjui L.Aidiečiui, kad galėtų man parašyti. Pažadėti, kad tikrai išsiaiškinsiu jų rūšį, negaliu, nes jų atpažinimas yra labai komplikuotas – daug panašių rūšių yra, bet pasistengsiu“, – laiške redakcijai rašė biologė Gustina Leiputė.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas Eduardas Budrys paaiškino, kad šimtakojai Lietuvoje beveik netyrinėti todėl, kad neturi žymesnės taikomosios reikšmės.

„Dabartinė Lietuvos mokslo finansavimo sistema skatina vien tik taikomuosius mokslo tyrimus“, – atkreipė dėmesį mokslo darbuotojas.

Jis pasakojo, kad švytinčios žemlindos (Geophilus) paplitusios lapuočių miško paklotėje, todėl gyvena ir Vilniaus parkuose. Ar plačiai, nežinia, nes esą niekas jų netyrė.

„Žemlindos, kaip ir akmenlindos (Lithobius), nėra pavojingos žmogui. Jos plėšrios, turi nuodų liaukas, tačiau žandai per silpni, kad prakąstų žmogaus odą. Vis tik į burną jų nedėčiau. Minta smulkiais sliekais ir kitais dirvožemio bestuburiais. Bet kokį gamtoje aptiktą gyvą padarą geriausiai apžiūrėti, galbūt nufotografuoti - ir palikti ramybėje“, – patarė E.Budrys.

Dienraštis „Vilniaus diena“ pirmadienį rašė, kad su šviečiančiu šimtakoju 27 metų L.Aidietis pirmąkart susidūrė spalio pabaigoje. Pastebėjęs iš tolo žibantį tašką Liudas nesuprato, kas tai. Antrąkart tamsoje švytinčius gyvius L.Aidietis darkart išvydo lapkritį – tada namo parsinešė du egzempliorius.

Ieškodamas atsakymų, kaip vadinti radinį, Liudas pagalbos kreipėsi į Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutą. Laiške mokslininkams vaikinas pažadėjo, kad prireikus sudžiūvusius gyvių egzempliorius perduotų laboratoriniams tyrimams. Atsakymų iš mokslininkų L.Aidietis laukė neilgai.

Tačiau nelabai jais apsidžiaugė. Paaiškėjo, kad Lietuvoje šimtakojų dorai niekas netyrinėjo ir to greičiausiai nedarys.