Vilniaus mieste oro kokybė yra geriausia, lyginant su kitais 30 Europos miestų-sostinių. Tai atskleidė „Economist Intelligence Unit“ ir „Siemens“ atliktas tyrimas „Europos žaliųjų miestų indeksas“.

Žaliausias Europos miestas yra Kopenhaga. Lietuvos sostinė Vilnius šiame indekse užėmė 13 vietą – aukščiausią tarp mažesniųjų tyrime dalyvavusių miestų – ir aplenkė tokius miestus kaip Varšuva, Dublinas, Ryga, Talinas ar Liubliana.

Vilnius buvo itin gerai įvertintas dvejose – oro kokybės bei atliekų ir žemės naudojimo – kategorijose. Pirmojoje, surinkęs 9,37 balo iš 10, jis užėmė pirmą vietą, o antrojoje – devintą, gerokai aplenkęs kitus nedideles pajamas turinčius Europos miestus.

Vilnius taip pat juos aplenkė pastatų ir vandens kategorijose, abejose užėmęs 13 vietą. Transporto kategorijoje Lietuvos sostinė užėmė 19 vietą kartu su Kijevu, Paryžiumi ir Zagrebu.

„Vilnius didžiuojasi šiuo svarbiu įvertinimu. Kvėpuojame gryniausiu oru iš 30 Europos sostinių ir didžiausių miestų, esame pripažinti ekologiškiausiu Rytų Europos miestu – tai ir vilniečių pasiekimas“, – teigė sostinės meras Vilius Navickas.

Pasak mero, erdvės tobulėti Vilniuje yra – vienas didžiausių iššūkių yra transporto spūstys. Šią problemą miestas sprendžia efektyviai panaudodamas ES paramos lėšas – platinamos gatvės, įdiegtos modernios eismo reguliavimo sistemos, tiesiami aplinkkeliai. Siekiant paversti Vilnių dviračių miestu, tiesiami dviračių takai, įrengiamos dviračių stovėjimo vietos, kitais metais pradės veikti dviračių nuomos sistema.  

Kitas svarbus Vilniaus iššūkis – atliekų tvarkymas, o miesto investicijos į šią sritį jau duoda rezultatų. Mieste uždaryti seni ir įrengtas modernus Kazokiškių sąvartynas, įsikūrė statybinių atliekų tvarkymo įmonė, atskirai rūšiuojamos ir perdirbamos žaliosios atliekos. Kompleksinio atliekų tvarkymo rezultatas – sumažėjo į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis.

Prasčiausiai Vilnius buvo įvertintas CO2 emisijos ir energijos kategorijose – pirmojoje užėmė 23 vietą, antrojoje – 26. To priežastis – ta pati, kaip ir visose buvusiose sovietinio bloko šalyse – pasenusi infrastruktūra bei neefektyviai naudojama energija pastatuose.

Aukščiausius indekso įvertinimus gavo Skandinavijos miestai – Kopenhaga, Stokholmas, Oslas. Šiuose miestuose jau ilgus metus aplinkosaugos klausimams skiriama daug dėmesio ir tai atsispindi ambicinguose kovos su klimato kaita tiksluose. Pavyzdžiui, Kopenhaga iki 2025 metų siekia tapti miestu, į aplinką visiškai neišmetančiu anglies dvideginio. Aukštas BVP lygis vienam žmogui Skandinavijos šalyse lemia žymias investicijas į aplinkos apsaugą.

Rytų Europos miestai užėmė žemesnes indekso vietas. Tą lėmė palyginus žemas BVP ir ypač dėmesio aplinkosaugos klausimams trūkumas komunistinės eros metu. Kitą vertus, viešojo transporto srityje Rytų Europos miestų įvertinimas dažnai lenkia indekso vidurkį: pavyzdžiui, Kijeve, kuris indekse užima paskutiniąją vietą, yra didžiausias procentas žmonių, keliaujančių viešuoju transportu.

„Mūsų analizė rodo, jog Europos miestai rūpinasi aplinkosauga. Beveik visų 30 miestų, kuriuose iš viso gyvena beveik 75 milijonai žmonių, CO2 emisijos vidurkis vienam žmogui yra mažesnis negu ES šalių vidurkis. Geriausiai įvertinas šios kategorijos miestas – Oslas – į aplinką per metus išmeta tik 2,5 tonos CO2 vienam žmogui, tai – daug mažiau už 8,5 tonos ES vidurkį. Džiugu, kad beveik visuose miestuose jau sukurtos ir pradėtos įgyvendinti aplinkosaugos strategijos. Tačiau jie vis tiek susiduria su didžiuliais iššūkiais. Pavyzdžiui, atsinaujinantys energijos šaltiniai šiems miestams tiekia tik apie 7 proc. visos jų suvartojamos energijos. Tai ženkliai mažiau už ES nustatytą 20 proc tikslą, kurį tikimasi pasiekti iki 2020 metų“, – sako „Economist Intelligence Unit“ vyriausiasis redaktorius ir tyrimo redaktorius James Watson.