Daugiau negu 35 tūkst. naujų žydinčių augalų rūšių, gali būti, guli neatrastos spintose visame pasaulyje, praneša BBC.

Botanikai pastebėjo, kiek daug laiko reikia surinkti naujoms rūšims ir jas identifikuoti. Tai dažnai užtrunka dešimtmečius.

Jie padarė išvadą, kad iš 70 tūkst. žydinčių augalų, kurie dar turėtų būti surasti, pusė jau yra kolekcijose, tik laukiantys identifikavimo.

Augalai jau šimtus metų įrašomi į katalogus. Tradiciškai, potencialiai naujos rūšys yra džiovinamos išdėsčius ant kartono, pažymimos ir saugomos herbariumuose.

Yra apie 3 tūkst. herbariumų pasaulyje, o juose – tūkstančių tūkstančiai egzempliorių.

Oksfordo universiteto daktaras Robertas Scotlandas praleido 15 metų tyrinėdamas herbariumus. Jis rado 60 naujų neatrastų rūšių, gulinčių tose kolekcijose.    

Kartu su savo kolegomis, jis nusprendė pabandyti suskaičiuoti, kiek neatrastų žydinčių augalų užsimetė tokiose kolekcijose.

Jie surinko duomenis apie daugiau negu 3,200 rūšių, identifikuotų nuo 1970 m. ir tikrino laiką, praėjusį tarp suradimo ir identifikavimo.

Mokslininkai suskaičiavo, kad tik 16 proc. augalų buvo aprašyti per penkerius metus nuo suradimo, o beveik ketvirtadalis – tik po 50 metų. Kai kurios rūšys būdavo identifikuotos tik po 210 metų.  

Jeigu tokia tendencija išsilaikys ir ateityje, 35 tūkst. rūšių bus dar kartą atrastos herbariumuose per ateinančius 35 metus. Tai pusė iš tų naujų rūšių, kurias botanikai dar tikisi rasti.

Per tyrimus botanikai gali panaikinti pasikartojimus, kylančius dėl skirtingų tų pačių rūšių pavadinimų įvairiose šalyse. Tačiau R. Scotlando tyrimas pateikė 60 naujų rūšių iš herbariumų kolekcijų gelmių.

Kyla klausimas, kodėl tiek daug augalų guli neidentifikuoti. R. Scotlandas tai pateisina ekspertų ir resursų stoka, bet ateityje šių saugyklų ištyrimas bus labai svarbus. Nėra pakankamai žmonių, kad identifikavimo procesas būtų užbaigtas laiku. Informacijos iš herbariumų surinkimas yra reikšmingas iššūkis ateities kartoms.