Jau nebe pirmus metus Trakų nacionaliniame parke ir Kauno marių regioniniame parke vasaromis išdygsta romų miesteliai. Svečiai iš Rumunijos įsirengia stovyklavietes visiškai tam nepritaikytose vietose. Daugelis vietinių gyventojų klajoklių gyvenvietes dėl nuolatinio triukšmo, baimės būti apvogtiems bei estetinio pasigėrėjimo nekeliančiais šiukšlynais stengiasi aplenkti iš tolo.

Tačiau problemos tuo nesibaigia. Nelegaliai pastatytose stovyklavietėse verda gyvenimas: dienomis moterys skalbia,   laužavietėse gamina valgį, vakarais vyksta šokiai, garsiai dainuojama. Galbūt visur stovyklaviečių gyvenimas panašus, tačiau jos paprastai būna pritaikytos didesniam stovyklautojų skaičiui. Čia būna įrengti viešieji tualetai, pastatyti šiukšlių konteineriai, įrengtos laužavietės. O saugomose teritorijose drabužių tikrai neišsiskalbsime ežere.

Stovyklavietėse – šiukšlės ir skalbiniai

Pagal Kauno marių regioninio parko taisykles palapines galima statyti tik Duobakalnio stovyklavietėje. Grabuciškės į šį sąrašą tikrai nepatenka. „Pirmiausia klajokliais pradeda skųstis mūsų parko lankytojai. Paskambinę žmonės sako, kad čia nebegalima ramiai pailsėti. Ramybės zonos mūsų lankytojams tampa pernelyg triukšmingomis“, – pasakojo Kauno marių regioninio parko direktorė N. Eidukaitienė. „Grabuciškėse buvo maždaug 20 – 30 čigonų, tad galima suprasti, kad jie nesėdi tyliai“.

Visgi triukšmas nėra pagrindinė problema. Vienas aktualiausių dalykų – šiukšlės. „Didžiausia žala, kad jie įsikuria tose vietose, kur negalima stovyklauti, kadangi čia nėra nei tualetų, nei konteinerių, nei elementarių higienos sąlygų. Todėl miškas šioje vietoje smarkiai prišiukšlinamas, – sakė Kaišiadorių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Drąsius Frankonis. – Miške, kur žmonės dažnai lankosi, yra pastatyti konteineriai, lankytojai meta šiukšles į juos. Tačiau čigonai šiukšlių tikrai į maišus nekrauna ir į konteinerius neveža. Mes turime surinkti, kas lieka po jų ir išvežti“.

„Čia, kur jie buvo apsistoję, buvo kelininkų aikštelė, tai jie tas šiukšles aprinkdavo. Jei pradės šiukšlinti nuošaliau, tai bus tikrai daug sunkiau sutvarkyti jų paliktas šiukšles“, – nuogąstavo N. Eidukaitienė.

Pažvelgę į klajoklių stovyklavietę tikrai pamatytumėte  išdžiaustytus skalbinius. Vienoje vietoje juk gyvena 20 – 30 asmenų, todėl suprantama, kad čia yra skalbiama, plaunami indai, prausiamasi. Skalbimo priemonėse esantys fosfatai skatina vandens augalų ir dumblių augimą, vėliau jie žūva, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies. Todėl tokiose vietose uždumblėja vandens telkiniai, itin sumažėja deguonies kiekis vandenyje, ima dusti žuvys.

Gamtiniams reikalams – kelininkų tualetas ir miškas?

Kauno marių regioninio parko direktorės pasiteiravome, kokiais tualetais naudojasi nelegaliai įrengtose stovyklavietėse apsigyvenę romai. N. Eidukaitienė sakė, kad Grabuciškėse dar yra kelininkų pastatytas lauko tualetas. „Galbūt jie naudojosi tuo tualetu, bet turbūt galima numanyti, kad visko būdavo“.

„Kur yra specialiai įrengtos poilsiavietės, ten yra ir viešieji tualetai, tačiau ten daugiau lankosi turistai, poilsiautojai, čigonai tokių vietų vengia. Todėl galima spėti, kad dažniausiai viešuoju tualetu tampa miškas“, – pridūrė Drąsius Frankonis.

Atsisako pateikti asmens dokumentus

Norint iškraustyti romus iš nelegalių stovyklaviečių, į pagalbą tenka kviesti policiją. „Mes susidūrėme su tokia situacija, kad nelabai galime juos bausti už tas šiukšles. Kuomet reikia surašyti protokolą, paprašome asmens dokumento. Čigonai atsisako jį pateikti arba apsimeta nesuprantantys rusiškai. Jei atvyksta mūsų pareigūnas, jie pradeda šaukti negražiais žodžiais. Tuomet policininkai yra priversti prievarta išreikalauti asmens duomenų. Taigi, pagrindinis kovotojas su čigonais tebėra policija, o mūsų galios ten vietoje ir pasibaigdavo“, – pasakojo Nijolė Eidukaitienė.