Du savanoriai iš Italijos ir Rusijos pirmadienį pradėjo pirmąjį virtualų "pasivaikščiojimą Marse", atlikdami eksperimentą, kaip žmonių įgulą paveiktų skrydis į Raudonąją planetą.

Baltus skafandrus vilkintys rusas Aleksandras Smolejevskis ir italas Diego Urbina (Diegas Urbina) žengė ant atkurto smėlėto kaimyninės planetos paviršiaus prie Maskvos esančiame tyrimų centre, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, esantis šio eksperimento valdymo centre.

Vėliau prieš šių savanorių prisidės kinas Wang Yue (Vang Juė).

Pirmadienį prasidėjęs "pasivaikščiojimas" vyksta įpusėjus bandymui, kurio dalyviai 520 dienų išbus visiškai atskirti nuo aplinkos, siekiant išsiaiškinti, kaip žmonės jaustųsi per ilgą kelionę į Marsą ir atgal.

"Šiandien padarėme didelę pažangą", - paskelbė Rusijos federalinės kosmoso agentūros direktoriaus pavaduotojas Vitalijus Davydovas, kai Kosminių skrydžių valdymo centro ekranuose buvo tiesiogiai pradėti rodyti šio virtualaus pasivaikščiojimo vaizdai.

Per 92 minutes trukusį bandymą, kurį Rusija ir Europos šalys tikisi pakartoti realiomis sąlygomis, "Marso tyrėjai" išskleidė Rusijos, Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Kinijos vėliavas, taip pat paėmė grunto "mėginius".

Šiame projekte, kurio oficialus pavadinimas - "Mars 500", dalyvauja šeši savanoriai iš Europos šalių, Rusijos ir Kinijos, daugiausiai dėmesio skiriama ilgų kosminių skrydžių keliamai fizinei ir psichologinei įtampai.

Dar trys kiti vyrai - Romainas Charlesis (Romenas Šarlis) iš Prancūzijos ir Suchrobas Kamolovas bei Aleksejus Sitevas ir Rusijos, liko "orbitoje skriejančiame" pagrindiniame modulyje.

Per šiuos eksperimentu savanoriai valdys ratinį robotą, kuriuo bus "tyrinėjamas" atkurtas Marso paviršius, padengtas smėliu ir išsibarsčiusiais akmenimis.

"Įgula" apie mėnesį tęs mokslinius bandymus aplinkoje, imituojančioje Marso sąlygas.

Vasario 27 dieną jie grįš į Raudonosios planetos "orbitinį modulį" ir pasiruoš ilgai "kelionei" atgal į Žemę. Eksperimentas baigsis nusileidimo imitacija lapkritį.

Rusija planuoja surengti tikrą skrydį į Marsą per ateinančius 20-30 metų, tikriausiai bendradarbiaudama su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).