Generolo Vasaros pergalė

Išsprendus Rusiją ir Prūsiją liečiančius klausimus, Napoleono (1769–1821) žvilgsnis nukrypo į Portugaliją, bene paskutinę Europos valstybę, kuri tuo metu vis dar palaikė prekybinius ryšius su Didžiąja Britanija – svarbiausia korsikiečio konkurente.

1807 m. lapkritį Prancūzijos ir Ispanijos pajėgos okupavo Portugaliją, o po kelių mėnesių prancūzai išdavė ispanus ir, užėmę keletą miestų, privertė šios valstybės monarchą Karolį IV (1748–1819) ir jo sūnų Ferdinandą VII (1784–1833) atsisakyti pretenzijų į sostą Napoleono brolio Josepho (1768–1844) naudai.

1808 m. gegužę Madride kilo prieš prancūzus nukreiptas maištas, tad netrukus visame Iberijos pusiasalyje prasidėjo žiaurus partizaninio pobūdžio karas, į kurį įsitraukė ir Didžiosios Britanijos pajėgos, atvykusios padėti sukilėliams.

Vėliau žymus to meto vaizduojamojo meno meistras Francisco Jose de Goya Lucientes (1746–1828) ateities kartoms paliko nemažai kūrinių, kuriuose įamžintas Ispaniją siaubusio karo brutalumas. Skaitytojai veikiausiai yra regėję labiausiai populiarinamą jo darbą, kuriame prancūzų kariškiai ar vietiniai kolaborantai šaudo į minią išsižiojusių, rankas pakėlusių žmogelių. Kas buvo šie nužudytieji ir ką jie padarė? Ar jie apskritai egzistavo? Į šiuos klausimus, matyt, niekada nebus atsakyta.

1810 m. Rusijos caras Aleksandras Pavlovičius (1777–1825) nusprendė atnaujinti prekybą su Didžiąja Britanija, o tai reiškė, kad Napoleono laukia dar vienas žygis – šį kartą į Rusijos žemes.

Neramią ir daug žadančią 1812 m. vasarą (birželio 24 d.) daugiatautė Napoleono kariauna, praminta „Didžiąja armija“ (La Grande Armee), peržengė šiuolaikinių Marijos žemės ir Baltarusijos valstybių kraštus vagojančią Memelio upę (tose vietovėse gyvenantys žmonės ją vadiną Niomanu, Nemunu arba Niemanu).

Milžinišką korsikiečio kariauną sudarė ne vien prancūzai, bet ir lenkai, Bavarijos, Saksonijos ir kitų šiuolaikinės Vokietijos kraštų gyventojai. Netrūko ir italų, šveicarų, ispanų, portugalų, kroatų, prūsų, austrų bei danų.

Čionykščių kurortų verslininkai ir ūkininkai bei saulėje iškaitusios vietinių užeigų mergšės veikiausiai trynė rankas iš pasitenkinimo, regėdami šią daug žadančią minią, tačiau tiek turistams, tiek vietos gyventojams teko nusivilti.

Keliai, kaip ir dabar, nebuvo per geriausi (galima sakyti jų nebuvo visai), strigo kariauną išmaitinti turėjusi logistika, trūko maisto ir geriamojo vandens, beprotiškas karštis ir ligos varė atėjūnus iš proto, o besitraukiantys rusai pradėjo taikyti vadinamąją išdegintos žemės taktiką.

Vos po kelių dienų Napoleonas jau spėjo pasiekti tą mūsų miestelį, kuriame šiais laikais iš mažesnių kaimelių suvažiavę išmanieji jaunuoliai, aptemptomis kelnėmis, laikydami vienkartinius kavos puodelius, bando vaizduoti Paryžiaus, Niujorko arba Londono gyventojus. Spėjama, kad Napoleonas dar nebuvo įžengęs į šią gyvenvietę, kai caro kariūnai padegė tiltą, prie kurio mūsų dienomis daugelį metų stovėjo marksizmo sektantų garbinti stabai.

Pelno iš Didžiosios armijos apsilankymo nebuvo daug, tad nors ūkininkai, kurortų verslininkai ir saulėje įkaitusios vietinių užeigų mergšės vis kartojo šeimynykščiams nepamenantys „tokios vasaros“, kitiems vietiniams gyventojams atėjūnai paliko nemažą įspūdį. Net ir mūsų dienomis Marijos žemėje netrūksta kaimelių ar miškelių, kurių gyventojai tvirtina, esą čia apsilankęs pats Napoleonas ir savo rankomis užkasęs krūvą pinigų.

Tos pačios vasaros rugpjūtį korsikietis jau buvo šiuolaikinės Rusijos Federacijos teritorijoje ir netgi sugebėjo laimėti mūšį prie Smolensko (rugpjūčio 16–18 d.), tačiau niekas negali patvirtinti, kad jis, besilankydamas šiuolaikinės Baltarusijos žemėse, būtų susitikęs su pačiu Aliaksandru Grigorijevičiumi (1954) ir pagyręs jo užaugintų morkų tyrele užlopytus kelius.

Netrukus caras nusprendė pakeisti rusams vadovaujantį iš vokiškų žemių kilusį škotą Michailą Bogdanovičių (1761–1818) Michailu Iljarionovičiumi (1745–1813). Naujasis Miša buvo išmintingas žmogus. Jis nusprendė tęsti išdegintos žemės taktiką ir vis labiau traukėsi į krašto gilumą, naikindamas kone viską, kas tik atėjūnams galėjo duoti naudos, tačiau kiekvienas patyręs politikas žino, kad šiame gyvenime dideli darbai atliekami ne remiantis išmintimi, o reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku atlikus tinkamą viešųjų ryšių triuką.

Neatmestina prielaida, kad Michailas Iljarionovičius patyrė nemažą spaudimą iš caro ar kitų svarbių asmenų, tad jam teko vardan politikos bent jau Maskvos neatiduoti be kovos ir susikauti didesniame mūšyje su Napoleonu.

Su Prancūzijos imperatoriumi Michailui teko turėti reikalų dar 1805 m. gruodį, tad jis žinojo, kad į korsikietį reikia žiūrėti rimtai. 1812 m. rugsėjo 7 d. prie Borodino kaimelio abiejų karvedžių špagos buvo dar kartą sukryžiuotos ir, nors Napoleonas šventė formalią pergalę, džiaugtis nebuvo ko – jam nepavyko sunaikinti caro kariaunos, o ir pats prarado nemažai žmonių.

Po kelių dienų Napoleonas jau buvo Maskvoje, kuri nors ir neturėjo sostinės statuso, tebebuvo reikšmingas miestas. Besitraukiantys caro kariai padegė svarbesnius Maskvos pastatus, tad Napoleonas pagyvenęs šiame mieste keletą savaičių ir, nesulaukęs pranešimų apie Aleksandro Pavlovičiaus kapituliaciją, nusprendė trauktis.

Anksčiau bėgę rusai apsigręžė ir pradėjo persekioti Didžiosios armijos likučius, o tų pačių metų lapkritį šiltesnių rūbų neturėjusius prancūzus užklupo žvarbumu pagarsėjusi žiema. Ji negailestingai užbaigė Generolo Vasaros pradėtus darbus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

naujiena

naujiena portretas
Tai pasirodo ne žiema o vasara pribaigė to prancūzo armiją?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Marazmatikų parlamentarizmas veikia
    Marazmatikų parlamentarizmas veikia

    Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...

  • Liko gumbuoti stagarai
    Liko gumbuoti stagarai

    Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...

    1
  • Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
    Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“

    Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...

  • Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės
    Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės

    Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...

    12
  • Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo
    Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo

    Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...

    1
  • Kokia Rusija bus po V. Putino?
    Kokia Rusija bus po V. Putino?

    Galima tikėtis, kad Vladimirui Putinui iškeliavus į dausas, kaip žąsinui Moliūgui, Rusijoje prasidės atšilimas. Visa jos istorija po 1917 m. bolševikų perversmo tai rodo. Leninas įvedė proletariato diktatūrą, arba karinį komuni...

  • Kelionė į sostinę buvo baisi
    Kelionė į sostinę buvo baisi

    Vis dar negaliu atsigauti po vieno įvykio. Mano vaikai gyvena Vilniuje. Ir mano anūkas irgi ten gyvena – lanko privačią mokyklą. ...

    4
  • Artėja kovas, metas kirsti medžius
    Artėja kovas, metas kirsti medžius

    Nedaug laiko liko iki pavasario, laikas būtų miestui susitvarkyti problemines vietas. ...

    3
Daugiau straipsnių