Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės troškimas.

Tačiau tąkart, gegužės 14 d., įvykęs poelgis buvo maištas, protestas prieš esamą realybę. Skulptorius Robertas Antinis sukūrė puikų paminklą R.Kalantai – ne kaip dar vieną realistinę / ikoninę figūrą, o įkūnydamas tai, ką R.Kalanta savo poelgiu paliko mums. Tas plačiai pasklidusias žiežirbas, maišto dvasią, nesitaikstymą, kovą net žinant, kad laimėtoju nebūsi.

Bet ar toji dvasia yra gyva šiandien, ar tik šildomės prie tų žiežirbų užmiršę, kad jos yra ne nuo medžio, o nuo gyvo žmogaus. Dar viena šventė? Nusilenkimas ikoninei asmenybei žinant, kad daugybę kartų prisitaikėme, susitaikėme ir ne sykį išdavėme save nutylėdami, patylėdami ir net pritardami tam, kam... nepritariame – kas kadaise, jaunystėje, atrodė neįmanoma.

Ar įmanoma protesto, maišto kultūra, kai net kritika kultūriniuose sluoksniuose pakeitė savo veidą.

Įdomu, ar maišto dvasia, protestas šiandien yra svarbus? Kai čia pat, tik priešpriešoje, – gerbūvio religija, užtikrinti pinigai esamoms ir būsimoms paskoloms padengti, nes juk turime gerai gyventi dabar pat? Gal protestas net neįmanomas? Tai ką mes čia minime? Mums patogią ar beprasmę auką? Asmenybės šviesą? Protesto, maišto viltį?

Ar įmanoma protesto, maišto kultūra, kai net kritika kultūriniuose sluoksniuose pakeitė savo veidą – jos arba nėra, arba tai elementariausias, dažnai ir primityvus, susidorojimas. Kritiką pakeitė užsakomosios panegirikos, o socialinių tinklų reguliariai (su)renkami „laikai“ žmogų padarė liguistai įžeidų (tik anaiptol ne jautrų, nes jautrumas – galvojimas pirmiausiai apie kitą, o ne save) – bet kokia abejonė, kritiška, bet ne agresyviai įkąsti norinti mintis iškart įvardijama kaip priešiška.

Maištauja dabar agresyvūs feisbukiniai laido riteriai arba plytelių klojėjas, negaunantis 20 eurų už 1 kv. m, bet ne jį samdantis literatas, kuriam universitetas už paskaitų ciklą pasiūlo 20 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Ar turiu įrodymų? Turiu.

Tačiau tokia proga kalbėti apie pinigus? Betgi kalbame apie protesto, maišto kultūros galimybę. Arba negalimybę. Greičiau – pastarąją, kuri labai nesunkiai pinigais valdoma. O gal tiesiog tokia kultūra nereikalinga, nes juk viskas OK, nėra čia ko: paskolos, išperkamoji nuoma mokami laiku, kelionėmis į turkijas ir egiptus pasigirti galima, nervus nuramina apsipirkimai, restoranai, naktiniai klubai, plačios interneto erdvės, lošimai, lažybos etc.

Nejau dabar imsime kalbėti dar ir apie Don Kichotą? O galėtume. Vieni rimčiausių mūšių – su malūnais. Ypač savo viduje. Turbūt nuo jų viskas ir prasideda. Tuomet ir neišduodama, neparsiduodama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip manau

taip manau portretas
Kažkur skaičiau svarstymus, kas tas demonstracijas organizavo, nes juk tokiai masei žmonių reikia organizatoriaus. Žmones tada kėlė ne organizatoriai, o dvasia – kauniečių kolektyvinė jausena. Tik vos šimtas kilometrų nuo tarybinės biurokratijos tvirtovės – Vilniaus

Al Razis

Al Razis portretas
Taip, gerb. autore, kovoti su vėjo malūnais gali tik asmenybės. Tam būtina pasitraukti iš minios. Čia reikia drąsos. Dauguma dabar akiplėšiškumą vadina drąsa ir tai demonstruoja už virtualybės ekrano.

Ontei

Ontei portretas
Taip,Laisvė reikalinga viskam-ir laisvai jaustis,ir norui išvažiuoti kur gyventi ar tik pasižiūrėti,kaip kitur gyvenama, net gali rinktis,kokia kalba kalbėti.Kas gi,Onte,tau negerai,juk tavęs neverčia elgtis taip,kaip tau nepatinka.Žiinoma,nekenkiant kitiems.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Boksas grįžta
    Boksas grįžta

    Lietuviai – augaloti vyrai. Turbūt aukštesni nei vidutinis europietis. Spėčiau, kad ir fiziškai tvirtesni, nors išvesti bendrą tautos fizinio parengtumo vidurkį, ko gero, sudėtinga. Tačiau apie šį aspektą bent i&scaro...

    1
  • Mandžiūrijos kandidatas
    Mandžiūrijos kandidatas

    Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...

  • Lyderis gali viską
    Lyderis gali viską

    Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...

    8
  • Rykštė taršos bylose
    Rykštė taršos bylose

    „Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...

  • Rizikinga realybė ir reali rizika
    Rizikinga realybė ir reali rizika

    Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos pro...

    1
  • Iš patrankos – į žvirblius
    Iš patrankos – į žvirblius

    Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...

    2
  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    17
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
  • Kam žadinti nemiegantį?
    Kam žadinti nemiegantį?

    Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...

    5
Daugiau straipsnių