Įsiminė anapilin iškeliavusio B. Burgio žodžius: gyniau vaikus ir savo gimnaziją

„Pozicijoje“ paskelbtas prof. V. Radžvilo straipsnis ir skaitytojo prisiminimai, paskatino peržiūrėti mano rašytus komentarus apie dienraščiuose nušviečiamus aktualius įvykius.

Prieš šešerius metus (2014 11 15) „Kauno dienoje“ buvo paskelbtas straipsnis: „Kerštauja KTU gimnazijos direktoriui?“ apie inicijuojamus tuometinio gimnazijos driektoriaus a.a. B. Burgio pašalinimo iš pareigų procesus.

Siekdama paskatinti pilietinę diskusiją, tuoj pat parašiau komentarą minėtam straipsniui ir išsiunčiau ‚Kauno dienos“ redakcijai, kopijuodama jį ir tuometiniam Kauno miesto švietimo skyriaus vadovui A. Bagdonui, Švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui ir gimnazijos direktoriui.

Kreipdamasi į „Kauno dienos“ redaktorių turėjau abejonių ir rašiau: „nežinau ar mano komentaras pasieks dienraščio skaitytojus, tačiau gal paskatins redakcijos administraciją pratęsti šią temą ne tik konkretaus atvejo eigos stebėjimui, bet ir įvairių visuomenės sluoksnių atstovų pasisakymams, atskleidžiant jų požiūrį į švietimo sistemoje vykstančius pokyčius ir „reformas“, švietimo ir mokslo ministro ketinimus „sustiprinti“ ministerijos įtaką mokyklų direktorių skyrimo procese, vietoj rūpinimosi kokybišku mokyklų (be abejo ir kitų švietimo sistemos įstaigų) objektyviu veiklos vertinimu, visų pirma, pagal absolventų pasiekimus, jų gebėjimą aukščiausiu lygiu atstovauti Lietuvai ir panašiai“. Vis dėlto, komentaras buvo atspausdintas po keturių dienų, todėl norėčiau pasidalinti ir keliomis jo mintimis, lietusiomis ir daugumos mokinių bei jų tėvų gerbiamą direktorių.

„Kaip Nacionalinės sveikatos tarybos narė negaliu tylėti matydama, kaip sunku ne „elitinio“ sluoksnio darbštiems, sunkiu darbu pasiekusiems aukštumas asmenims, apsiginti nuo „įtakingų“ asmenų, konkrečiu atveju dienraščio straipsnyje įvardintų įtakingų tėvų, patiriamo spaudimo bei priverstinio bylinėjimosi. Jau tampa norma, kad padorūs piliečiai pasirenka tylų atsitraukimo kelią, o aplinkiniai, tiesiogiai atsakingi už susidariusios situacijos taikų sprendimą – KTU administracija, Kauno savivaldybės švietimo skyrius, Švietimo ir mokslo ministerija, Akademinės etikos kontrolierius bei nevyriausybinės organizacijos – mokinių parlamentas, mokytojų profesinė sąjunga ir kitos organizacijos – nereaguoja. Nepažįstu asmeniškai nei gerb. doc. B.Burgio, nesidomėjau nei kas ta moksleivė, tačiau jos elgesys nesuderinamas ne tik jos kaip KTU gimnazistės, bet ir bet kurios kitos Lietuvos mokyklos, kultūringos moksleivės elgesiu (demonstratyvus rūkymas viešoje vietoje ir tuo labiau, kad ši moksleivė ir jos tėvai stodami į prestižinę mokyklą susipažino su mokinių elgesio taisyklėmis). Liūdniausia šioje istorijoje, jau nekalbant apie neigiamą poveikį direktoriaus sveikatai, ir tai, kad vietoj to, kad tėvai pripažintų, jog dukros elgesys buvo netinkamas ir civilizuotu būdu pabandytų išspręsti konfliktinę situaciją, bando problemą spręsti teismuose. Nenustebčiau, jei pasirodytų, kad moksleivės tėvų darbai susiję su teismine praktika ir jau išankstiniai jie programuoja jiems teigiamą konflikto sprendimo baigtį. Labiausiai stebina tai, kad inicijuoti veiksmai rodo, jog tėvai nesmerkia dukros elgesio ir dar bandoma netgi pritaikyti baudžiamojo kodekso straipsnį direktoriui, vykdžiusiam savo pareigas. Džiugu, kad mokyklos bendruomenės didžioji dalis – moksleiviai ir jų tėvai (550 parašų) pasirašė peticiją, palaikančią doc. B. Burgį. O kur Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo, KTU administracijos, Švietimo ir mokslo ministerijos pasisakymai, nevyriausiybinių organizacijų nuomonė?“

Galiu tik užtikrinti Jus, kad aš gyniau vaiką ir vaikus, gyniau savo gimnaziją ir visas mokyklas, jų teisę gyventi dorai, teisingai. Gali būti, kad gyniau pernelyg aistringai, bet ar mūsų vaikai nėra to verti?

Deja, minimų valdininkų nuomonės nebuvo ir tada (prieš šešerius metus), ir dabar viešoje erdvėje apie iškilią asmenybę buvo nutylėta. Asmeniškai a.a. B. Burgio nepažinojau, tačiau jis buvo vienintelis, kuris sureagavo (per 10 minučių !!!) į komentarą išsiųstą dienraščio redakcijai. Ir jo žodžiai buvo tokie:

„Gyvenimas yra teisingas. Ir Likimas yra teisingas. Todėl aš pažadu, kad Likimas Jums dosniai atlygins už tokį gražų darbą, už pagalbą man ir visai švietimo sistemai. Dabartinės situacijos plačiau komentuoti negaliu – vyksta teisminiai procesai... Galiu tik užtikrinti Jus, kad aš gyniau vaiką ir vaikus, gyniau savo gimnaziją ir visas mokyklas, jų teisę gyventi dorai, teisingai. Gali būti, kad gyniau pernelyg aistringai, bet ar mūsų vaikai nėra to verti?“ Tenka pripažinti, kad tik iškilus ir doras žmogus taip gali parašyti, bet abejoju ar Jam likimas buvo teisingas..Tai skaudus priminimas, kad Nacionalinio susivienijimo šūkis „Pakelk galvą, lietuvi!” tampa ypač aktualiu.