Išlikimo loterija

Kalbėti apie mirtį per gyvybės pažadą teikiantį žydėjimą atrodo neteisinga. Tačiau mirtis – visada greta. Ir visada, kaip mums atrodo, – neteisinga. „Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas kaip kokia žiurkė“, – sakė literatūros genijus Erichas Maria Remarque’as. Būti pritvotam gyvenimo saulėlydyje – itin liūdna dalia.

Deja, mirtis laukia daugelio senyvo amžiaus tautiečių, kuriems reikalinga ilgalaikė slauga, – taip dingojasi įsibėgėjant slaugos įstaigų pertvarkai.

Pas mus juk pertvarkos pradedamos nuo vizijų ir misijų, jų ūkuose tik kažin kada atsitokėjama: o galimybių tai nėra!.. Taip atsitiko ir su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma paliatyviosios pagalbos sistemos reforma – kitaip tariant, su kuriamu ilgalaikės slaugos priežiūros modeliu.

Pas mus pertvarkos pradedamos nuo vizijų ir misijų, jų ūkuose tik kažin kada atsitokėjama: o galimybių tai nėra!.

Kokia graži vizija – suteikti orias slaugos terapijos paslaugas, kad slaugos palatose gulėtų mažiau pacientų, vienam jų tektų mažiausiai 7 kv. m. Štai dabar slaugos ligoninėse ir vyksta darbymetis: iš palatų išnešamos lovos, pacientai išprašomi namo – nepagydomai sergančių slaugymas nuo šiol bus namiškių rūpestis. Esą jį palengvins slaugytojai. Tačiau jų katastrofiškai trūksta! Perkėlus slaugos paslaugas į privačius namus, slaugytojų poreikis bus dar didesnis (jau dabar didesnis aštuonis kartus, nei turėtų būti). Ir vėl reformų teorija – sau, o gyvenimas – sau.

Nė vienas savo svajonėse neregime gyvenimo finišo slaugos ligoninėje. Tačiau likimas – išdaigininkas, kartais nubloškia į paraštę ir galingiausius. Kai nebelieka jėgų nė šaukštui pakelti, o 100 tūkst. gyventojų tenka devynios paliatyviosios slaugos lovos, prasideda išlikimo loterija. Visuomenei sparčiai senėjant, senatvinė demencija, Alzheimerio ir kitos ligos progresuoja greičiau, nei mūsų sveikatos strategų mąstymas. Ir nei šios ligos, nei mūsų pertvarkos su oria senatve neturi nieko bendra.


Šiame straipsnyje: ligamirtisligoninė

NAUJAUSI KOMENTARAI

I.

I. portretas
Kadangi Lietuvą po WW2 valdo KGB veikėjai arba jų palikuonys tai kitaip ir nesitikiu.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių