Elitiniuose vakarėliuose renkasi elitiniai žmonės, geria elitinį šampaną "Dom Perignon", valgo austres ir stengiasi būti pastebėti žvaigždžių fotografo, kad kitą dieną atsidurtų 45-ame bulvarinio žurnalo puslapyje. Kai lauki kirpykloje, griebi pirmą ant mažo staliuko gulintį žurnalą, atsiverti TĄ puslapį ir matai, kaip išsipusčiusios moterys, o solidžiai (nes su kostiumu) atrodantys vyrai trokšta tau išrėkti: "Žiūrėkite, kokie mes gražūs, pasipuošę, laimingi, turtingi ir įžymūs. Pamatykite mus ir parodykite kitiems, nes mes – elito atstovai." Tokie žmonės piktina didžiąją Lietuvos visuomenės dalį. Ne tau, Martynai, mėlynas dangus, dainavo "Antis". Ne tau, paprastas žmogeli, austrės ir šampanas. Bet, nepavydėkime, tauta, juk tokie elitiniai vakarėliai ir elitiniai jų dalyviai – tik gražus fasadas, su tikruoju elito vardu turintis mažai ką bendro.

Prancūzų kalba élite – geriausias, rinktinis. Istoriniais duomenimis, sąvoka "elitinis" atsirado XVII a. ir buvo naudojama vertingoms bei brangioms prekėms, dažniausiai audiniams, apibūdinti. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, galima sakyti, kad elitas yra visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš aplinkos. Tad žmonės, kuriuos rodo televizija ar kurių nuotraukas iš prabangių vakarėlių matome spaudoje, dažniausiai negali būti vadinami elitu, nes, suprantama (tik, regis, ne visiems), kad elito atstovais tikslinga vadinti žmones, kurie tam tikroje srityje yra pasiekę puikių rezultatų ir yra geriausi iš geriausiųjų.

Klaidingai suprantama elito sąvoka tiems, kurie prie šios grupės žmonių nežinia kodėl priskiria įžymius Lietuvos asmenis. Dažniausiai tai – pramogų verslo atstovai, kuriems apibūdinimas "elitas" užklijuojamas lyg nenulupama etiketė. Ši tendencija jau įsivešėjusi mūsų visuomenėje, o tikrieji elito atstovai, užuot rodęsi viešumoje, apie save pasauliui skelbti neskuba, nes juos pasaulis, kaip geriausius iš geriausiųjų, žino ir taip.

Elitas – ne tie žmonės, kurie yra labiausiai mums matomi: ne dainuojančios "pupytės" ir ne "žirniukai", ne realybės šou žvaigždutės, ne tie, kurie žinomi tik todėl, kad pasitaikė reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, o tie, kurie žinomi dėl savo darbų ir pasiekimų. Kas yra mūsų šalies geriausieji? Geriausias yra visų laikų lietuvių krepšininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas Arvydas Sabonis, kurio pasiekimų ir nuopelnų sąrašas, vaizdžiai tariant, kalba pats už save. Andrius Mamontovas muzikiniame pasaulyje yra autoritetas, nes jo muzikos, kuri nesensta ir išlieka populiari, klausytis ne gėda. Virgilijus Noreika – operos solistas, vertinamas už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą. Eimuntas Nekrošius – vienas geriausių Lietuvos režisierių, pastatęs bene 30 spektaklių, įvertintas premijomis ir apdovanojimais. Baleto artistė Eglė Špokaitė – ne vieno Auksinio scenos kryžiaus laimėtoja. Šie žmonės – mūsų šalies elitas. Tenesupyksta nepaminėtieji, nes straipsnio apimtis yra ribota.

Esmė – banali ir labai paprasta: turime mokėti atsirinkti pelus nuo grūdų ir išmokti vertinti tuos, kuriuos reikia. Sako, vertybės, šiandien yra labai svarbios. Tikiu, kad išmoksime pastebėti ne tik blizgiąją visuomenės dalį, valgančią austres ir geriančią šampaną, bet ir tikrąjį elitą, nevaikštantį į viešus vakarėlius dėl mados, o savo laiką skiriantį tam, ką sugeba geriausiai. Būkime geriausi, o ne tik matomiausi!