Rasizmo skandalas, šią savaitę sukrėtęs prestižiškiausią futbolo klubų turnyrą pasaulyje, kilo dėl vienos neatsargios frazės. Ir niekam nerūpėjo, kad rezervinio teisėjo ištarta "Tas juodas" buvo skirta ne įžeisti tamsiaodį Stambulo "Basaksehir" trenerio asistentą Pierre Webo, o parodyti, kurį iš būrio vienodai apsirengusių ir iki ausų apsimuturiavusių vyrų pašalinti į drabužinę. Nors P.Webo gavo, ko nusipelnęs dėl savo pernelyg emocingų reakcijų į varžybų epizodus, netrukus paskui jį pasekė abi komandos.

Ironiška ir tai, kad prieš rasinę neapykantą protestavę žaidėjai mielai ima milijonines algas iš klubų, kurių šeimininkai siejami su, švelniai tariant, ne pačiais demokratiškiausiais režimais.

Tai, kad arbitras iš Rumunijos suklydo, – akivaizdu. Žinant, kaip griežtai pastaraisiais metais UEFA kovoja su rasizmu, prieš apibūdinant žmogų pagal odos spalvą, žodžius derėjo rinkti itin atidžiai. Jei sirgaliai už panašų šūkį būtų tuoj pat pašalinti iš tribūnų, o žaidėjai – iš aikštės, kodėl teisėjams turėtų būti taikomos išimtys. Net jei rumuniškai ištartas juodos spalvos pavadinimas kitame kontekste nereiškia nieko blogo. Kita vertus, vėliau sekusi liguista žiniasklaidos ir visuomenės reakcija į šį lingvistinį nesusipratimą taip pat neatrodo adekvati. Kaip taikliai pastebėjo buvęs "Liverpool" žaidėjas Johnas Barnesas, beje, taip pat tamsiaodis, jei teisėjas nežino Turkijos klubo trenerių štabo narių pavardžių, kaip kitaip jis galėjo nurodyti prasikaltusį asistentą. Gal pagal akių spalvą? Ironiška ir tai, kad prieš rasinę neapykantą protestavę žaidėjai mielai ima milijonines algas iš klubų, kurių šeimininkai siejami su, švelniai tariant, ne pačiais demokratiškiausiais režimais. Vienas valdomas Turkijos prezidento Redžepo Erdogano bendražygių, kitas – finansuojamas Kataro šeichų, apie pilietines žmonių teises žinančių tik iš nuogirdų. Ar šiuo atveju futbolo žvaigždžių savigarba nenukenčia? Ar pinigai nekvepia?