Šią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba vėl grįš prie siūlomų Gyvūnų laikymo taisyklių pakeitimų. Planus jau anksčiau patvirtinti pakeitimus sutrukdė audringos diskusijos, kuriose įkandin visuomeninių organizacijų, paprastų kauniečių paskendo ir tarybos nariai.

Kauno miesto gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė Orinta Leiputė:

– Sprendžiant iš jau gautų laiškų, didžiausią gyventojų nepasitenkinimą kelia tai, kad butuose laikomi gyvūnai teršia daugiabučių namų aplinką ir kelia triukšmą, šunys vedžiojami be pavadėlių, antsnukių, jiems šeimininkai leidžia maudytis vandens telkiniuose. Yra daugiabučių namų bendrijų, siūlančių Bendrijų įstatyme įteisinti reikalavimą, kad laikantieji gyvūnus butuose mokėtų atskirą privalomą mokestį bendrijai už aplinkos teršimą ir papildomą jos valymą.

Daugiabučiuose gyvenantys žmonės neprieštarauja, kad būtų padidinti mokesčiai už gyvūnų laikymą bute, nes tai priverstų gyventojus gerai pamąstyti apie sprendimą įsigyti gyvūną.

Siūloma konkretinti taisyklių punktą, kuriame reikalaujama, kad šuns šeimininkas užtikrintų kaimynų ramybę bet kuriuo paros metu, nes daugiabučiuose namuose yra daugybė garbaus amžiaus žmonių ir mažų vaikų, kurie praleidžia namuose ištisas dienas. Tad vienišas gyvūnas, paliktas bute, kelia daug nemalonumų kaimynams. Policija, kaip teigia gyventojai, labai nenoriai sprendžia šią problemą motyvuodama tuo, kad santykius su šuns šeimininku turi aiškintis patys kaimynai. Tokia policijos praktika yra netoleruotina. Be to, gyventojų nuomone, palikto vieno bute šuns keliamą triukšmą reiktų prilyginti garsiai muzikai, kuri neturėtų viršyti tam tikro decibelų skaičiaus. Nuolat staugiantis šuo – vienatvės kankinamas gyvūnas, o tai galima laikyti jo gerovės pažeidimu ir už tai reiktų bausti keturkojo šeimininką.

Gyventojai siūlo didinti baudas už neregistruoto šuns laikymą. Seniūnijos turi žinoti, kiek jų teritorijoje esančiuose namuose gyvena tokių keturkojų – apie tai seniūnijas turėtų informuoti daugiabučių namų bendrijos ar panašios jų organizacijos. Baudas siūloma didinti ir už visus kitus Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus.

Vieni kauniečiai ir jiems atstovaujančios organizacijos yra už tai, kad, prieš įsigyjant gyvūną, būsimas jo šeimininkas privalo gauti sutikimą tų kaimynų, su kuriais butas ribojasi sienomis, grindimis ir lubomis, o kiti – visos laiptinės gyventojų sutikimą, o štai Gyvūnų globos tarnyba "Pifas" pasisako, kad kaimynų sutikimas yra nereikalingas, nes tai prieštarauja žmogaus teisei į nuosavybę.

Kačių savininkai piktinasi numatomais ne naikinti, o didinti mokesčiais už šių gyvūnų laikymą bute. Gyventojai argumentuoja, kad jie kačių laukan neišleidžia, o už vandenį, reikalingą gyvūnui, sumoka. Be to, gyvūnas teršia tik namie. Gyventojai nesupranta, už ką jie turėtų mokėti, nes nežino, kad jų mokesčiai yra skirti benamiams ar pasiklydusiems gyvūnams gaudyti, karantinuoti, jų gaišenoms surinkti ir pan.

Raginame gyventojus ir visuomenines organizacijas – pavyzdžiui, namų bendrijas, bendruomenių centrus – su savo pasiūlymais dėl pakeitimų Gyvūnų laikymo taisyklėse kreiptis į mūsų tarybą el.p.: [email protected] arba į seniūnijas, gyventojų bendruomenes raštu

Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis:

– Visų šitų taisymų, papildymų ir gyventojų nepasitenkinimo būtų mažiau, jei Lietuvoje galiotų vieningos visiems miestams Gyvūnų laikymo taisyklės. Juk kaunietis, su šuniu atvažiavęs į Klaipėdą, gali būti nubaustas už tai, kad nesilaiko jam nežinomų uostamiesčio taisyklių.

Patirtis byloja, kad mūsų mieste itin neefektyvi gyvūnų registracijos sistema. Manau, kad ją reiktų keisti taip, kad už gyvūną būtų mokama vieną kartą per metus – pavyzdžiui, registruojant ar skiepijant. Surinkti už registraciją pinigai turėtų patekti į vieną specialią sąskaitą, kad miestiečiai žinotų, kiek buvo surinkta lėšų ir kaip jos buvo panaudotos.

Man atrodo, kad savivaldybei kainuotų pigiau sava Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – ji galėtų veikti, pavyzdžiui, sužlugdytos buvusios gyvūnų prieglaudos Aleksote bazėje, nei finansuoti privačią bendrovę, kuri iš tokiai veiklai savivaldybės skirtų lėšų gauna pelną. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba turi būti valdiška, o ne pelno siekianti institucija.

Beje, nesuprantu, kaip gali kaimynas uždrausti kitam kaimynui laikyti bute šunį?! Galima uždrausti tik tuo atveju, jei su gyvūnu elgiamasi netinkamai arba šuns šeimininkas nesugeba užtikrinti tinkamo šuns elgesio. Mano galva, reikalauti raštiško kaimynų sutikimo laikyti šunį turi teisę tik daugiabučių namų bendrijos, jei jos taip yra nusprendusios, bei pati savivaldybė, pasinaudodama tokia teise jai priklausančiuose būstuose.

VšĮ Gyvūnų globos tarnybos "Pifas" vadovė Brigita Kymantaitė:

– Londone, kur nemažai praleidžiu laiko dirbdama gyvūnų gerovės srityje, tėra reikalavimas laikyti gyvūnus taip, kad jie nekeltų grėsmės, netrukdytų kitiems, neterštų. Jei pažeidžiamas kuris nors šių reikalavimų, policija ir kitos kompetentingos tarnybos skiria didžiules baudas – tai yra vienas efektyviausių problemos sprendimų būdų. Tai patvirtina ir tik keli inspektoriai, dirbantys Londono savivaldybėje gyvūnų gerovės ir įvairių pažeidimų srityje.

Anglijoje pavojingų šunų veislių sąraše tėra vos kelios veislės, tačiau pavojingu dėl savo elgesio šunimi gali būti pripažintas bet kokios veislės ar net negrynaveislis šuo. Tai nustato kompetentinga ekspertų grupė. Tokio šuns savininkui nurodoma, kur gali būti vedžiojamas jo gyvūnas, kuriam tokiais atvejais paprastai reikalingas antsnukis. Šeimininkas turi pats nuspręsti, kaip auklėti šunį, kad jis nebūtų pavojingas visuomenei. Gerai dresuotas pavojingos veislės šuo tampa lipšnesnis ir klusnesnis už mažą išlepintą keturkojį akiplėšą. Todėl Londone reikalavimai visų veislių ir dydžių šunims yra vienodi.

Londoniečiai nemoka jokių gyvūnų registracijos mokesčių, bet ant šunų kaklų pastebėsi žetonus, kuriuose įrašyti visi būtini duomenys, kad, reikalui esant, būtų surastas gyvūno šeimininkas. Apie kates anglai net neužsimena, nes jos gyvena namuose ir nieko blogo visuomenei negali padaryti. Kitas dalykas – valkataujančios katės, bet tai jau kita tema.

Mano galva, svarbu ne taisyklių punktus keisti ar didinti jų skaičių, o priversti žmones laikyti gyvūną taip, kad jis nekeltų problemų aplinkiniams. Vienos efektyviausių priemonių – didinti baudas pažeidėjams ir surasti būdų priversti dirbti tarnybas, atsakingas už gyvūnų laikymo taisyklių įgyvendinimą Kaune.