Mediją (dgs. medijos) pačia plačiausia prasme būtų galima įvardyti kaip komunikacijos priemonę, kuri perduoda informacijos srautus. Kasdien susiduriame su dideliu kiekiu skirtingos informacijos, pasiekiančios mus spaudoje, radijuje, televizijoje ar internete. Šios komunikacinės priemonės leidžia žmogui nejausti ribų jį supančiame pasaulyje. Naršydamas internete jis gali virtualiai bendrauti su žmonėmis, esančiais bet kurioje šalyje, lankyti muziejus, nekeldamas kojos iš namų, stebėti įvykius iš karščiausių pasaulio taškų ir pan. Televizija, radijas, spauda nuolatos skelbia informaciją, kurią suvaldyti, atsirinkti ir apdoroti žmogui itin sunku. Juk ne veltui šis amžius ir vadinamas perteklinės informacijos amžiumi. Kai viskas yra ranka pasiekiama, žmogus ima prarasti gebėjimą mąstyti, nes maža dėžutė su penkiolikos colių ekranu, kuriame sutelpa absoliučiai viskas, – mąsto už jį.

Išvardytos medijų rūšys, plačiais tinklais pasaulį apraizgiusių komunikavimo priemonių tinkle, savo vieta dalijasi su mobiliaisiais telefonais, skaitmeninėmis laikmenomis (CD, DVD, USB), kinu, kinematografija, fotografija ir t.t. Visų masinių bendravimo priemonių įvairovė, lengvas pasiekiamumas ir patrauklus jų pateikimas formuoja šiuolaikinio žmogaus įpročius, pažiūras, pasaulio suvokimą ir vertinimą. Habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė straipsnyje "Medijos ir kultūra" teigia: "Žmogus save suvokia kaip produktą, priklausomą nuo aplinkos, nuo visagalės pasiūlos, nuo galingai plėtojamos reklamos medijų rinkos. Atrodo, kad kiekvienas totalitarizmas, įskaitant ir vartotojišką, stiprina įvairiausias žmogaus priklausomybes. Taip pat ir priklausomybę nuo moderniųjų medijų. Priklausomas žmogus yra lengviausiai valdomas". Jaunoji visuomenės dalis, formuojama įvaizdžių, kuriuos kuria šiuolaikinės komunikacijų priemonės, jau nebeįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Socialiniai tinklai, populiariosios kultūros brukami stabai, keliamos sąlygos ir kuriami rėmai, kurių nesilaikantysis nustumiamas į paribį kaip neatitinkantis visuomenės standartų – laimingo, sėkmingo, patrauklaus žmogaus įvaizdžio.

Medijos daro įtaką ribų nykimui, o tai sukelia problemą, su kuria susiduria kiekvienas masinių komunikacijos priemonių vartotojas: darosi sunku atskirti, kiek gaunamoje informacijoje yra tiesos. Naujienos pasiekia mus jau apdorotos žiniasklaidos. Vis daugiau pažinčių mezgama bendraujant virtualiai – niekas negali būti tikras, ar asmuo, su kuriuo bendraujama, nėra vien madingais šių dienų įvaizdžiais prisidengęs žmogus, bijantis savo tikrojo "aš". Kino filmai, vaizdo klipai, reklamos nuolatos bruka instrukcijas kaip tapti tobulam, sėkmingam, seksualiam, turtingam ir nepaprastai laimingam. Gyventi realybėje pasidaro nebeįdomu. Fantastiški, tobulumo standartus atitinkantys personažai, gyvenimas "be rūpesčių", kiekvieno poreikius patenkinantys produktai... Spalvomis ekrane mirgantis pasaulis tampa siekiamybe, nors jis pats ir neegzistuoja...
Vaizdinė informacija, kurios tonos kasdien praslysta pro akis, užgožia kalba perduodamos informacijos dalis. Žmogaus sąmonė lengviau apdoroja nudailintus paveikslėlius, kuriuos lydi trumpas ir glaustas tekstas. Antraštėse pateikiama informacija patenkina skaitytoją ir dėl gausaus naujienų srauto jis nesigilina į tai, kas yra po ja. Fragmentiškos naujienos, lydinčios kiekvieną iš mūsų, verčia pasikliauti tik vaizdu, neieškant daugiau informacijos: juk jei per ilgai užtruksime skaitydami vieną pranešimą elektroninėje erdvėje, atsiras galybė naujų, kuriuos praleisime ir atitrūksime nuo tinklo!

Tai tampa priklausomybe – žmogus geidžia žinoti viską, kas vyksta ne tik jo artimoje aplinkoje, bet ir visame pasaulyje, nesusimąstydamas apie tai, kad žinutės, kurias jis perskaito, tėra paviršinės, pateikiamos su patraukliu vaizdu, kad tik pritrauktų masinius vartotojų srautus, keltų reitingus, didintų populiarumą ir, savaime suprantama, uždirbtų nesuvokiamas sumas pinigų.

Medijos aktyviai kuria ne tik mūsų kasdienybę, bet įsilieja ir į meno procesus. Vis daugiau šiuolaikinių kūrėjų stengiasi įvaldyti moderniąsias technologijas ir kalbėti nauja, ženklais paremta kalba. Meno, kuris yra kuriamas pasitelkiant medijas, pagrindinė ypatybė – interaktyvumas. Žiūrovas tampa kūrinio bendraautoriumi, čia ir dabar stebinčiu naujo meno darbo gimimą. Jis ne tik stebi ir interpretuoja regimą vaizdą, bet jame dalyvauja pats (meno kūrinys reaguoja į jo prisilietimą, žiūrovas gali keisti vaizdus, pasirodančius ekrane ar transformuoti garsus). Pranyksta atstumas tarp žiūrovo ir kūrinio: jis tampa ne tik estetišku objektu, bet aplinkos, kurioje veikia žiūrovas, dalimi. Pasyvų stebėjimą keičia aktyvus dalyvavimas. "Meno, mokslo ir technologijų sąveikos šiuolaikinėje kultūroje bei kūrybiškos naujų technologijų panaudojimo galimybės aktyviai atsispindi kūrybiniuose procesuose. Šis diskursas plačiai naudojamas medijų, ypač elektroninio meno praktikoje. Įvairių disciplinų metodus, strategijas, žinias ir naujas technologijas menininkai integruoja į kūrybos procesą", – teigia menininkas Vygandas Šimbelis.

Medijos sparčiai keičia mus, mūsų aplinką, suteikdamos daugybę neribotų galimybių veikti, patirti ir mėgautis, tačiau retkarčiais reikėtų nuspausti "pause" ir sustoti, padėti į šalį mobiliuosius telefonus, kompiuterius, išjungti radijus, televizorius ir paprasčiausiai ištrūkti iš tinklo.