Lyderiai Ankaroje perspėjo, kad toks sprendimas galėtų pakenkti Turkijos ir Vokietijos ryšiams.

Bundestago balsavimo išvakarėse Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas dienraščiui „Bild“ sakė: „Nebūtų teisinga nepavadinti genocidu armėnų genocido vien todėl, kad tai pykdo kitos ... valstybės vadovą.“

„Esu tikras, kad Bundestago politikai mato taip pat ir nebus įbauginti“, – pridūrė jis.

Ankaroje turkų premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) padidino spaudimą dėl šio balsavimo, pavadino jį „absurdu“ ir perspėjo dėl pasekmių ryšiams su Vokietija, jei ta rezoliucija bus priimta.

B.Yildirimo raginimas prisideda prie panašaus perspėjimo, kurį paskelbė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas). Be to, prezidentas antradienį paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Rezoliucijoje „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, kurią pateikė Vokietijos valdančioji kairiųjų ir dešiniųjų koalicija ir opozicijoje esantys žalieji, ginčijamas žodis vartojamas visame tekste.

Balsavimas rengiamas ypač neparankiu metu, kai Vokietijai ir Europos Sąjungai reikia Ankaros pagalbos mažinant į Europą vykstančių migrantų srautą, net ir didėjant įtampai dėl virtinės klausimų, tarp jų – žmogaus teisių.

Šis klausimas taip pat yra ypač opus Vokietijoje, kuri palaiko ypatingus santykius su Ankara, iš dalies – dėl 3 mln. turkų išeivių bendruomenės, kuri susiformavo po 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose vykdytos didžiulės „darbuotojų svečių“ programos.

Armėnų genocidą yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.

Pakenks dvišaliams santykiams

Turkijos premjeras trečiadienį pareiškė, kad jo šalies santykiai su Vokietija pablogės, jeigu Bundestagas balsuodamas pritars pasiūlymui pripažinti genocidu praeitame šimtmetyje Osmanų imperijoje vykusias armėnų žudynes.

Pasak istorikų, Osmanų imperijos turkai Pirmojo pasaulinio karo metais nužudė iki 1,5 mln. armėnų, o daugelis istorikų laiko tuos įvykius pirmuoju genocido atveju XX amžiuje.

Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos.

Ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) sakė, kad ketvirtadienį vyksiantis balsavimas Vokietijos parlamente yra „absurdiškas“, pridūręs, kad žmonių žūtys buvo „įprastas“ dalykas karo sąlygomis.

Tačiau B.Yildirimas teigė, kad Turkija dėl to balsavimo neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga, turinčio pažaboti migrantų antplūdį.

Premjero komentaras papildė panašų perspėjimą, išsakytą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano), kuris taip pat kalbėjosi dėl tos rezoliucijos su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Armėnai sako, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, bet jos paveldėtoja Turkija atmeta tuos pareiškimus.

Ankara argumentuoja, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Perspėdamas dėl „neigiamo poveikio“ ryšiams tarp Ankaros ir Berlyno, jeigu ta rezoliucija būtų priimta, Turkijos premjeras pareiškė: „Tas tekstas mums neturi jokios reikšmės. Jis bus niekinis ir negaliojantis.“

„Šis balsavimas – absurdiškas. Istorija turėtų būti palikta istorikams“, – B.Yildirimas sakė žurnalistams Ankaroje.