Austrijos rinkimų išvakarėse apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji

Kraštutinių dešiniųjų partijos įsitvirtina ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o Austrijoje tai būtų pirmas kartas, kai Laisvės partija (FPOe) užimtų pirmąją vietą per visuotinius rinkimus. Tačiau neaišku, ar ji rastų partnerių, kad galėtų vadovauti daugiau nei devynis milijonus gyventojų turinčiai Alpių valstybei, nors yra įėjusi į ankstesnes vyriausybes.

Kodėl kraštutiniai dešinieji populiarūs?

Prieštaringai vertinamo aštrialiežuvio politiko Herberto Kicklo vadovaujamai FPOe pavyko pasinaudoti rinkėjų pykčiu ir nerimu dėl infliacijos, karo Ukrainoje ir COVID pandemijos, dėl šalies ekonominių bėdų kraštutiniai dešinieji kaltina migraciją. FPOe rėmėjai jaučiasi, kad „austrais vėl rūpinamasi“, sakė kai kurie jų. Jiems patinka tokie šūkiai kaip „Penki geri metai“ ir „Drąsiai išbandykite ką nors naujo“.

Šiuo metu FPOe populiarumas siekia 27 proc. ir ji lenkia valdančiąją konservatorių Liaudies partiją (OeVP), turinčią maždaug 25 proc. rinkėjų palaikymą. Virtinę korupcijos skandalų patyrusios FPOe reitingas yra geresnis nei per pastaruosius visuotinius rinkimus 2019 m., o  į vyriausybę nuo 1987 m. įeinančios ir dabar koalicijoje su žaliaisiais valdančios OeVP populiarumas sumenko.

55 metų H. Kicklas sugebėjo patraukti „daug nusivylusių rinkėjų, norinčių didelių pokyčių Austrijos politikoje“, sakė politikos analitikas Thomas Hoferis ir pridūrė, kad FPOe sėkmingai pasinaudojo savo „pozicija prieš įsigalėjusius sluoksnius“, tačiau jei partija laimėtų, tai būtų „žemės drebėjimas“.

Ar Austrija gali turėti kraštutinių dešiniųjų kanclerį?

Net jei FPOe laimėtų daugiausiai vietų, jai beveik neabejotinai reikėtų rasti partnerių, kad galėtų valdyti.

51 metų kancleris Karlas Nehammeris, buvęs karys, žadantis Austrijai „stabilumą“, ne kartą atsisakė prisidėti prie radikalo H. Kicklo vadovaujamos vyriausybės. Prezidentas Alexanderas Van der Bellenas taip pat netrokšta, kad H. Kicklas vadovautų šaliai. Neleisti H. Kicklui tapti kancleriu galėtų trijų partijų koalicija, – dar viena pirmoji tokia Austrijoje. Tai galėtų būti OeVP vadovaujama koalicija su socialdemokratais, remiamais kiek daugiau nei 20 proc. rinkėjų, ir trečiąja partija, tikriausiai liberalų NEOS.

Austrijos ekonomika nėra itin geros būklės, tad Th. Hoferis prognozuoja „stiprėjančią kovą“ dėl tokios koalicijos, galinčios net sustiprinti H. Kicklą, nes šis galėtų dar labiau stumti „savo žinią prieš įsigalėjusius sluoksnius“ ir sakyti, kad jis laimėjo, bet jam nebuvo leista tapti kancleriu“. „Tai žemės drebėjimas, kuris tęsiasi“, – sakė Th. Hoferis.

K. Nehammerio rinkimų kampanija buvo blanki, bet siekdamas susigrąžinti rinkėjus jis sugriežtino toną, ypač dėl migracijos. Jam pavyko šiek tiek sumažinti atotrūkį nuo FPOe, pastaruoju metu, kai Vidurio ir Rytų Europą siaubė potvyniai, jis save pateikė kaip „krizių valdytoją“. Austrijoje per potvynius žuvo penki žmonės, kampanija trumpam buvo sustabdyta.

Jei OeVP nustebins ir laimės daugiausiai vietų, analitikai mato galimybę, kad bus sudaryta koalicija su kraštutinių dešiniųjų partija, jau kelis kartus buvusia vyriausybėje, kaip jaunesnioji partnerė.