Stipri bendruomenė gali pralaužti didžiausias biurokratines kliūtis. JAV Kolbruko miestelio gyventojai palaužė net ypač griežtos vizų išdavimo tvarkos besilaikančius Jungtinių Valstijų diplomatus.  

Niekas netikėjo sėkme

2001-aisiais, kai prancūzai Verlaine Daeron ir Marcas Ounis pirmą kartą atvyko į Kolbruką, esantį JAV ir Kanados pasienyje, juos sužavėjo gyventojų draugiškumas, miestelio jaukumas bei švarus oras. Jie nusipirko buvusį banko pastatą pagrindinėje gatvėje ir visus metus jį remontavo, kad paverstų kepyklėle.

Tačiau niekas iš aplinkinių netikėjo, kad užeiga „Le Rendez-Vous“ sugebės nebankrutuoti. Bandelės, kad ir kokios jos būtų gardžios, – ne pirmos būtinybės prekės. Tuo labiau, kad amerikiečiai nėra Prancūzijos gerbėjai.

Pirmieji lankytojai įtariai vertino keistų formų gaminius, o kai kurie net rengė lažybas, kada kepyklėlės savininkai susipakuos savo mantą ir grįš į Paryžių.

Krizė aplenkė, bet ne diplomatai

Tačiau „Le Rendez-Vous“ kepyklėlė, kurios sienos papuošė Paryžiaus vaizdai,  netrukus tapo vietinių ir turistų traukos centru. Prancūziški rageliai ir obuolių pyragai, kurie buvo parduodami kiekvieną popietę, nepaliko abejingų.  

Visas Kolbrukas bejėgiškai stebėjo kaip blogėja ekonomikos padėtis - užsidarė vietos popieriaus fabrikas, iš baldų gamyklos buvo atleidžiami žmonės, o automobilių „Ford“ kompanijos atstovybė nutraukė veiklą. Bet „Le Rendez-Vous“ toliau sėkmingai gyvavo.

Todėl visiems miestelio gyventojams tapo didžiuliu sukrėtimu žinia, atėjusi balandį. „Le Rendez-Vous“ savininkai pranešė, kad kepyklėlė uždaroma.

Ir visai ne dėl ekonominės krizės, bet dėl biurokratų JAV ambasadoje Paryžiuje. Jie atsisakė pratęsti darbo vizą kepyklėlės savininkei.

Mat M.Ounis turėjo žalią kortą, o V.Daeron 2001-aisiais gavo investuotojo vizą, kuri leidžia atvykti ir dirbti JAV savo įkurtoje įmonėje. 2004 m. jai pavyko be jokių problemų atnaujinti vizą, tačiau šiais metais JAV ambasada Paryžiuje atsisakė pratęsti jos galiojimą. Biurokratai pareiškė, kad kepyklėlė neatneša tiek pelno, kiek reikalauja taisyklės.

Užvertė laiškais ir prašymais

Žinia apie kepyklėlės uždarymą nejuokais įsiutino nedidelę Kolbruko bendruomenę.

„Mes jau netekome užtektinai, - dienraščiui „The Boston Globe“ kalbėjo 71-erių į pensiją išėjęs mechanikas Steve‘as Colby. – Mes nenorime prarasti dar.“

Netrukus gyventojai pradėjo siuntinėti laiškus JAV ambasadai Paryžiuje, pasirašė peticiją ir net privertė savo kongresmeną įsikišti į šį reikalą.

Kolbrukiečių argumentas: gal kepyklėlė ir neatneša didelio pelno, bet ji yra neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalis, vieta, kur žmonės susirenka. Kartu, tai viltis smulkiajam verslui, kad ir tokiam mažame miestelyje jis gali išgyventi.

Biurokratai pasidavė

„Jūs net neįsivaizduojate, ką jie dėl manęs padarė“, - pasakojo „Le Rendez-Vous“ savininkė 51-erių V.Daeron. JAV ambasada Paryžiuje gavo beveik kilogramą laiškų iš Kolbruko gyventojų.

Praėjusią savaitę miestelis išgirdo gerą žinią – ambasada peržiūrėjo savo sprendimą ir pratęsė V.Daeron vizos galiojimą.

„Valio, valio! Aš taip nerimavau“, - džiaugėsi Kolbruko gyventoja Linda Tase, išgirdusi gerą žinią iš bandeles jai pateikusio M.Ounis.

Pergalė įkvėpė

Žinia apie pergalę labai pakėlė viso Kolbruko dvasią.

„Mes negalime nieko padaryti dėl atleidimų iš darbo, - kalbėjo miestelio administracijos atstovė Donna Caron. – Bet šis atvejis buvo tai, ką mes sugebėjome pakeisti.“

„Kiti žmonės paprasčiausia nesupranta, kiek mums svarbi ši kepyklėlė. Mes esame maža kaimiška bendruomenė“, - „The Boston Globe“ pridūrė ji.