Prie Špandau rajone vykstančių eitynių kolonos susirinko apie 500 neonacių priešininkų; abi grupes atskyrė šimtai ginkluotų policijos pareigūnų.

Tarnybos, siekdamos užtikrinti, kad šeštadienio žygis pasibaigtų taikiai, jam pritaikė tam tikrus apribojimus, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Berlyno policijos atstovas Carstenas Muelleris (Karstenas Miuleris).

Policija rengėjams leido žygiuoti, tačiau jiems uždrausta garbinti R.Hessą, mirusį Špandau kalėjime. Neonaciams leista neštis plakatų, tačiau apribojo jų skaičių – ne daugiau kaip vienas plakatas pusšimčiui dalyvių.

Tokie apribojimai yra įprasti Vokietijoje ir kyla iš prieškario Veimaro respublikos patirties, kai skirtingos politinės partijos stengdavosi jėga nutraukti savo konkurentų mitingus ir dažnai kildavo kruvinos muštynės.

Taisyklės skiriasi atsižvelgiant į aplinkybes, tačiau Vokietijos policija dažniausiai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp demonstrantų teisės į žodžio laisvę bei laisvus susirinkimus, ir demonstrantų priešininkų bei vietos gyventojų teisių.

Pagal Vokietijos įstatymus, lazdos, skydai ir šalmai, kokius ultradešiniųjų pažiūrų demonstrantai nešėsi per smurto aptemdytas eitynes Jungtinių Valstijų mieste Šarlotsvilyje, nėra leidžiami.

Vokietijos policija įsikiš, jeigu bus girdimos atvirai antisemitiškos skanduotės, tačiau bus stengiamasi suimti individualius asmenis, o ne stabdyti visą demonstraciją, sakė policija.

Kairiųjų grupės prognozavo, kad protestuose prieš neonacius apie gali dalyvauti 1 000 žmonių.

R.Hessas, Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos dėl jo vaidmens per Antrąjį pasaulinį karą, mirė 1987 metų rugpjūčio 17 dieną. Sąjungininkai konstatavo, kad jo mirties priežastis buvo savižudybė, bet prijaučiantieji naciams tvirtina, kad jis buvo nužudytas, ir kasmet rengia demonstracijas jo garbei.

Panašūs žygiai anksčiau vyko Bavarijos mieste Vunzydelyje, kur R.Hessas buvo palaidotas, nors vėliau valdžia jo palaikus pašalino.