Potenciali situacija

Agentūros AFP žodžiais, susidūrusi su seisminiais Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų strategijos pokyčiais, Europa gali likti be Amerikos branduolinio skydo, saugojusio ją per Šaltąjį karą ir vėlesniais dešimtmečiais.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, Prancūzija turi 290 branduolinių galvučių, kurių dauguma skirtos balistinėms raketoms, naudojamoms keturiuose povandeniniuose laivuose. Savo ruožtu naikintuvai „Rafale“ gali būti aprūpinti branduolinėmis sparnuotosiomis raketomis. Didžioji Britanija turi 225, o JAV – 3 708 kovines galvutes.

Praėjusią savaitę rinkimus laimėjęs galimas Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad norėtų aptarti „dalijimąsi branduoliniais pajėgumais“ su Prancūzija ir Didžiąja Britanija. Vokietija negali įsigyti branduolinių ginklų nepažeisdama tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kurią yra pasirašiusi.

Apie galimą Vokietijos prieigą prie Prancūzijos branduolinių garantijų 2022 m. liepą – praėjus keliems mėnesiams po Rusijos puolimo Ukrainoje – buvo užsiminęs buvęs Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis siūlė finansiškai prisidėti prie „europinio lygmens branduolinio atgrasymo priemonių“.

„Didžiausias iššūkis būtų psichologinis aspektas, nes žinome, kad Rusija labai rimtai vertina JAV kaip priešininkę, taip pat žinome, kad Rusija kur kas mažiau rimtai žiūri į Europos valstybes“, – agentūra AFP cituoja Marion Messmer, „Chatham House“ tarptautinės saugumo programos vyresniąją mokslo darbuotoją.

Paryžiaus ambicijos

Po „Brexit“ Prancūzija yra vienintelė branduolinė jėga ES. Tačiau, priešingai nei britai, Paryžius nepriklauso NATO branduolinio planavimo grupei. 2009 m. grįžusi į integruotą vadovavimo struktūrą, Prancūzija nenorėjo grįžti į šį organą, kad išlaikytų visišką savo branduolinių pajėgų kontrolę.

Ateityje abi branduolinės valstybės kartu galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą. Tačiau apie atgrasymo formas turėtų būti diskutuojama ne ES lygmeniu ir ne NATO viduje, o tam tikru ad hoc formatu, kaip ragina saugumo ekspertė Emmanuelle Maitre iš Prancūzijos strateginių tyrimų fondo. Prancūzijos ekspertai atmeta galimybę sukurti bendrą sprendimų priėmimo struktūrą.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį atmetė galimybę dalytis Prancūzijos branduolinių ginklų pajėgumais. „Tai prancūziškas ginklas ir jis liks prancūziškas“, – transliuotojui „Franceinfo“ pareiškė ministras.

Prancūzijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad atominis ginklas gali būti panaudotas, jei kyla pavojus šalies gyvybiniams interesams. Tokį sprendimą gali priimti tik Prancūzijos prezidentas.

Tačiau šia prerogatyva neatmetamas dialogas su partneriais, 2020-aisiais pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs šaliai gyvybiškai svarbių interesų „autentišką europinę dimensiją“.

Idėja – nenauja

E. Macronas pastaraisiais metais ne kartą aiškiai pareiškė, kad europiečiams būtų geriau pasikliauti savo kaimyne Prancūzija, o ne senuoju draugu amerikiečiu. „Leiskite aiškiai pasakyti: Prancūzijos gyvybiniai interesai dabar turi europinę dimensiją“, – dar 2020 m. pavasarį sakė E. Macronas.

Savo pasiūlymą jis pakartojo prieš dvejus metus Miuncheno saugumo konferencijoje, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas jau buvo demonstratyviai palikęs salę. Prie šios idėjos E. Macronas grįžo 2024 m. sausį Stokholme ir po kelių savaičių savo antrojoje kalboje Sorbonoje. Tačiau Berlynas buvo nesuinteresuotas.

Dar anksčiau, 2007 m., tuometis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy panašų pasiūlymą pateikė ir tuometei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Pasak E. Maitre, Prancūzijos nacionaliniai interesai iš tiesų yra suderinami su likusios Vakarų Europos dalies interesais dėl ilgametės narystės ES ir NATO.

„Kadangi esame itin integruotos regioninės bendruomenės ir karinio aljanso nariai, mūsų svarbiausi interesai didele dalimi automatiškai sutampa su mūsų kaimynų svarbiausiais interesais“, – sakė ji AFP.

Tačiau ekspertė perspėja, kad „nėra jokių garantijų“ dėl to, kaip prezidentas spręstų dėl „gyvybiškai svarbių“ interesų, jei padidėtų į Prancūziją nukreiptų atsakomųjų branduolinių veiksmų rizika.

Kaip rašo britų laikraštis „Telegraph“, Prancūzija yra pasirengusi panaudoti savo branduolinio atgrasymo priemones, kad apsaugotų Europą. Šiam tikslui Vokietijoje galėtų būti dislokuoti naikintuvai su branduoliniais ginklais.

Laukdama doktrinos pakeitimų, Prancūzija galėtų imtis tam tikrų ribotų praktinių žingsnių įtraukti sąjungininkus. Pasak ekspertės, Prancūzija, pavyzdžiui, galėtų pakviesti juos dalyvauti branduolinio ginklo pratybose su lydinčiais naikintuvais arba vykdyti aprūpinimo funkcijas.

Nepriklausomos Didžiosios Britanijos branduolinio atgrasymo priemonės nėra nei britų, nei nepriklausomos.

Prancūzija taip pat galėtų dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti orlaivius sąjungininkų šalyse ir taip pasunkinti Rusijos strategavimą.

Visgi Prancūzijos partneriai gali būti nelabai suinteresuoti groti antruoju smuiku. „Jie gali priimti tai, kas siūloma, bet negali kelti jokių reikalavimų“, – sakė E. Maitre.

Britų ryšys su JAV

Didžiojoje Britanijoje sprendimus dėl branduolinio ginklo naudojimo priima vienintelis ministras pirmininkas, nepaisant, kad šalis perka branduolines raketas ir kovines galvutes iš JAV.

Tačiau, priešingai nei Prancūzijoje, Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai „jau yra NATO išplėstinės atgrasymo garantijos dalis“, primena M. Messmer. Šia prasme, sakė ji, AFP, Didžioji Britanija jau užtikrina „tam tikrą“ branduolinę apsaugą likusiai Europos daliai.

Diskutuojant apie galimas Europos branduolinių pajėgas neišvengiamai susiduriama su klausimu dėl jų patikimumo. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos arsenalai yra riboto dydžio, be to, kyla abejonių dėl pirmojo smūgio pajėgumų.

Kyla ir klausimas, kokios apimties Didžiosios Britanijos arsenalas yra nepriklausomas nuo Jungtinių Valstijų arsenalo.

„Nepriklausomos Didžiosios Britanijos branduolinio atgrasymo priemonės nėra nei britų, nei nepriklausomos, – mano Normanas Dombey, fizikos ir astronomijos profesorius emeritas ir branduolinių ginklų ekspertas. – Ir raketos, ir kovinės galvutės yra priklausomos nuo JAV ir JAV konstrukcijos. Tai nėra ir atgrasymo priemonė.“

Jungtinės Karalystės branduolinė programa „Trident“ – tai keturi „Vanguard“ klasės povandeniniai laivai su „Trident II D-5“ balistinėmis raketomis. Todėl kai kurie saugumo ekspertai ragina iš amerikiečių įsigyti dar bent 1 tūkst. branduolinių galvučių ir paskirstyti jas Europoje.

Britų premjeras Keiras Starmeris tvirtai pasisako už Didžiosios Britanijos branduolinį arsenalą. Didžiosios Britanijos Vyriausybė neseniai pasirašė 9 mlrd. svarų sterlingų vertės sutartį su „Rolls-Royce“ dėl branduolinių reaktorių Karališkojo karinio jūrų laivyno povandeninių laivų laivynui kūrimo, gamybos ir priežiūros.

Be to, nuo 2030 m. „Vanguard“ klasės balistines raketas pakeis galingesni „Dreadnought“ klasės povandeniniai laivai iš „BAE Systems“. Gynybos ministerija yra įsteigusi Branduolinio atgrasymo fondą, kurio apimtis – 3,3 mln. svarų sterlingų. Šis fondas skirtas moksliniams tyrimams ir kompetencijai branduolinio atgrasymo srityje stiprinti.