Vėl svarbus tapatybės klausimas

"Tie, kurie save laiko anglais, greičiausiai balsavo už "Brexit". Tie, kurie save laiko britais, tam priešinosi labiau", – airių rašytojas, publicistas Fintanas O'Toole'as įsitikinęs, kad "Brexit" – anglų nacionalizmo produktas.

Sakoma, kad triuškinanti Boriso Johnsono pergalė Didžiojoje Britanijoje yra istorinė. Kodėl? Anot F.O'Toole'o, viena vertus, laimėjimas reiškia, kad Didžioji Britanija tikrai pasitraukia iš ES – nebeliko net teorinės tikimybės, kad bus surengtas antrasis referendumas dėl šalies narystės ES. Istorinis esąs ir svarbios šiuolaikinės Didžiosios Britanijos politinės jėgos, Leiboristų partijos, pralaimėjimas. Trečioji priežastis – rinkimų baigtis pasėjo abejonių dėl visos Jungtinės Karalystės ateities.

Tai gali būti Jungtinės Karalystės pabaigos pradžia, paradoksą įžvelgia rašytojas. "Viena vertus, B.Johnsonas laimėjo didele dauguma. Konservatoriai gali ateinančius penkerius metus šaliai suteikti stabilumo. Tačiau rinkimų rezultatas taip pat rodo, kad dauguma britų iš tikrųjų balsavo už antrąjį referendumą: leiboristus, liberalų demokratus, Škotijos SNP, nacionalistus Šiaurės Airijoje, žaliųjų partiją ir nacionalistus Velse. Tai reiškia, kad "Brexit" vis dar dalija šalį, – sako F.O'Toole'as. – Vis dėlto įdomu tai, ką slepia "Brexit". Pažvelgę atidžiau, pastebėsite, kad šių rinkimų nugalėtojas buvo nacionalizmas, tiksliau – nacionalizmai, t.y., daugiskaita."

"Viena vertus, yra angliškas nacionalizmas, kurio svarbiausias projektas yra "Brexit". Kita vertus – škotiškasis. SNP taip pat šventė didelę pergalę Škotijoje. Net Šiaurės Airijoje – pirmą kartą per beveik šimtą metų – į Vestminsterį išrinktų politikų dauguma – Šiaurės Airijos nacionalistai, kurie bando susivienyti su Airija, o ne sąjungininkai, vienybės su Didžiąja Britanija šalininkai. Triumfavo šie skirtingi nacionalizmai. Bet, žinoma, jie vienas kitą paneigia. Škotijoje trys ketvirtadaliai rinkėjų balsavo prieš "Brexit". Šiaurės Airijoje tai sudarė 70 proc."

Neturi priešnuodžio

1998 m. pasirašytoje Šiaurės Airijos sutartyje teigiama, kad jos gyventojai bet kada gali palikti karalystę. 1999 m. įsteigtas Škotijos nacionalinis parlamentas, kuris įtvirtino škotų tapatumą. Anglai į tokį politinį škotų ir šiaurės airių pozicijų sustiprėjimą nereagavę.

"2001, 2002, 2003 metais žmonės vis dažniau sakydavo: "Na, jei visi nori išeiti, tada jie turi išeiti. Mes anglai. Mes taip pat turime savo tapatybę." Tokį požiūrį atskleidė ir apklausos. 2011 m. dauguma respondentų Anglijoje save vadino anglais, o ne britais, po "Brexit" jie norėjo būti Anglijos, o ne Jungtinės Karalystės piliečiai. Taigi nuo tūkstantmečio pradžios angliškosios tapatybės jausmas yra labai stiprus. Tie, kurie save laiko anglais, greičiausiai balsavo už "Brexit". Tie, kurie laiko save britais, balsavo prieš. "Brexit" yra ta vienintelė konkreti forma, kurioje save atskleidė angliškas nacionalizmas", – įsitikinęs F.O'Toole'as.

Nors kalbėdamas apie "Brexit" B.Johnsonas mini ES ir Jungtinę Karalystę, už torius balsavę piliečiai save identifikuoja būtent kaip anglus. Visų pirma, tai darbininkų sluoksnio atstovai, kurie anksčiau palaikė leiboristus, tačiau dabar parėmė konservatorius.

"Tai – didelis pokytis. Esama ne tik keltiškojo nacionalizmo, bet ir angliškojo. Žinoma, anglai, kaip ir visi kiti, gali puoselėti nacionalistinius jausmus. Tai nėra problema. Tačiau anglų nacionalistai neturi nuoseklios politinės programos. Nacionalizmas taip pat nėra aiškiai suformuluotas, tačiau jis yra labai galingas. Todėl viskas taip painu, todėl "Brexit" taip sunku suvokti. "Brexit" yra anglų tautinė revoliucija. Tai sustiprina Škotijos ir Šiaurės Airijos norą atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės", – sako F.O'Toole'as. Šalis gali virsti anglų ir valų valstybe, o ką tai reiškia, šiandien niekas tiksliai nežino.

Šalis gali virsti anglų ir valų valstybe, o ką tai reiškia, šiandien niekas tiksliai nežino.

Susivėlęs laisvės simbolis

Daugeliui anglų B.Johnsonas įkūnija laisvę, o ir debatai apie "Brexit" yra diskusijos apie laisvę. "Anglai seniai mano esą laisvesni nei kiti žmonės, ypač – laisvesni nei vergiškieji europiečiai. Todėl ir B.Johnsono ekscentriška prigimtis daugumai yra ne problema, bet ypatingosios anglų asmeninės laisvės įsikūnijimas", – mano publicistas.

Anot airių rašytojo, be B.Johnsono situacija būtų kitokia. Jis labai rizikavo, nors daugelis tai pamiršta: rizikavo tapti nepopuliarus, sužlugdyti savo politinę karjerą, netekti premjero posto. Su juo būtų žlugęs ir visas "Brexit" projektas. Tačiau opozicija nesugebėjo pasiūlyti jokios atsvaros, tik susikompromitavusį leiboristų lyderį Jeremy Corbyną ir Jo Swinson nuo Liberalų demokratų partijos.

B.Johnsonas elgėsi, tarsi jis ir jo partija neturi nieko bendra su pastarąjį dešimtmetį šalyje vykdyta politika. "Didelė klaida buvo ta, kad J.Corbynas teigė norintis likti neutralus antrojo "Brexit" referendumo atveju. Tarsi jis būtų karalienė, o ne premjero kandidatas! "Brexit" buvo pagrindinis klausimas. Tai sunaikino leiboristų patikimumą. Visa kita po to neturėjo reikšmės", – opozicijos klaidas įžvelgia rašytojas.

B.Johnsonas, panašiai kaip dažnai elgdavosi legendinis britų premjeras Winstonas Churchillis – B.Johnsono autoritetas, apie kurį jis yra parašęs puikią biografinę knygą: viskuo rizikavo ir viską laimėjo. B.Johnsonas torių partiją pavertė "Brexit" partija. Jis sunaikinęs konservatizmą Jungtinėje Karalystėje: toriai nebėra konservatoriai, jie yra nacionalistai.

Airių rašytojui iškalbinga ir simbolinė pasirodžiusi scena: B.Johnsonui sakant kalbą po pergalės, už jo nugaros kabojo plakatas "The People's Government" – Liaudies Vyriausybė. Premjero kalba buvo apie žmones ir žmonių valią. Bet ką žmonės iš tikrųjų reiškia daugianacionalinėje valstybėje? Ar tie žmonės – škotai? Žinoma, jie taip mano. Šiaurės airiai? Be abejo, jie taip pat mano, kad kalbama apie juos. Tačiau, anot F.O'Toole'o, tai ir yra didysis prieštaravimas, kurio "Brexit" neišsprendžia: elgiamasi taip, tarsi šalis būtų vieninga, tačiau ji tokia nėra.

B.Johnsoną airių publicistas neseniai pavadino egoistu, beveik sociopatu, kuris nuolat galvoja tik apie tai, kas naudinga jam, jo ambicijoms. "Kai kartą buvo paklaustas, ar jis turi kokias nors pažiūras, jis atsakė: "Tik vieną – spausti akceleratorių". Jis, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tiki, kad gali išgyventi tik chaoso sąlygomis. Iš dalies jis teisus: chaosas jį pavertė premjeru." Chaosas tapo jo įvaizdžio dalimi: prieš kameras jis tyčia susivelia plaukus.

Scanpix nuotr.

Lūkesčiai ir realybė

Kaip po pergalės B.Johnsonas ir jo komanda pakeis šalį? "Manau, kad jis ir jo komanda net neįsivaizduoja, ką jie darys. Jų politinis manifestas buvo savotiška reklaminė brošiūra. Sakyta, kad pinigai bus investuoti į valstybinę sveikatos priežiūros sistemą, bus įdarbinta daugiau policijos pareigūnų ir įgyvendinta "Brexit", įgyvendinta "Brexit", įgyvendinta "Brexit". Daugiau nebuvo ko skaityti", – sako rašytojas.

Akivaizdu, kad "Brexit" nuskurdins šalį. Ekonominės pasekmės priklausys nuo to, kaip B.Johnsonas suvaldys "Brexit" procesą. Kuo arčiau ES liks šalis, tuo švelnesnės būsiančios ir pasekmės. Tačiau kokia būsianti B.Johnsono ekonominė politika, nėra aišku. "Nuo 2016 m. referendumo konservatoriai negalėjo sugalvoti patikimos idėjos, ką iš tikrųjų reiškia "Brexit", – pastebi publicistas.

Toriai laimėjo ten, kur tradiciškai laimėdavo leiboristai. Tad dabar šie konservatyvūs politikai turės atstovauti visiems šiems rinkėjams. Tačiau paradoksas tas, kad šiose apygardose yra daug gamyklų ir įmonių, priklausomų nuo ES vidaus rinkos, pavyzdžiui, automobilių ar aviacijos pramonės, kuriai labiausiai ir kenkia vadinamasis sunkusis "Brexit".

F.O'Toole'as netiki, kad B.Johnsonas, sutelkęs tokią patogią daugumą, nebeprivalėdamas paklusti radikalams, įgyvendintų švelnesnį "Brexit". Nors Didžiojoje Britanijoje esama nuomonės, kad B.Johnsonas sugebės sutaikyti žmones, jis esąs oportunistas. Ir rinkimų kampanijos metu jam nebuvo leista duoti ilgų interviu rimtiems kanalams: "Kodėl? Nes niekas nežinojo, kas jam galėtų išsprūsti."

B.Johnsoną rašytojas vadina blogiausiu Didžiosios Britanijos valstybės sekretoriumi šalies istorijoje – jis buvęs tiesiog nekompetentingas. "Ar dabar jis sugebės suvaldyti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, jei to prireiks?" – retoriškai klausia rašytojas. Be to, susiformavusi didelė dauguma visada skatina atsirasti radikalus – jų balsas vėl bus girdimas "Brexit" fone. Todėl torių gretose vyks skilimas. "Šie žmonės nori paprastų atsakymų, o jų tiesiog nėra", – sako F.O'Toole'as.

Išlaisvintų šmėklų medžioklė

"Brexit" dramos metu daugelis stebėtojų sakė, kad Jungtinėje Karalystėje turėtų būti panaikinta mažoritarinė paprastosios daugumos rinkimų ir dvipartinė sistemos. Nors antruosius parlamento rūmus, kurių narių nerenka piliečiai, F.O'Toole'as vadina feodalinės sistemos liekana, jis netiki, kad B.Johnsonas ryšis konstitucinei reformai. Tačiau ji neįmanoma nepripažinus federalizmo, kuris galėtų būti atsvara nacionalizmui. Suteikus, pvz., škotams daugiau teisių, jiems nebereikėtų siekti atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau tokioms permainoms toriai nesiryš.

"Jie taip pat nekovos su socialine nelygybe, veikiau atvirkščiai. Torių politika – radikalios dešinės. Visų pirma, jie panaikins verslo reguliavimą ir sumažins mokesčius. Juk už "Brexit" slepiasi idėja liberalizuoti aplinkosaugos, darbo santykių, vartotojų apsaugos apribojimus ir standartus", – sako F.O'Toole'as.

Artimiausiais metais "Brexit" projektas ir toliau diktuos Jungtinės Karalystės politinę darbotvarkę, surys daug Londono energijos, todėl šalies vaidmuo tarptautinėje politikoje sumenks.

"Manau, kad britai daugiausia rūpinsis vidaus politika ir stengsis kontroliuoti šmėklas, kurias patys ir prisišaukė", – interviu "NZZ am Sonntag" sakė airių publicistas.