- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
„Pasiūlysiu, kad maždaug vasarą arba po jos būtų surengta konferencija“, į kurią susirinktų ES lyderiai ir šalys partnerės, kad „aptartų konkrečias galimybes“, ES patariamajam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pareiškė Ch. Michelis.
„Tikslas – siekti konvergencijos ir gilinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiami bendri iššūkiai, užtikrinama taika, stabilumas ir saugumas mūsų žemyne“, – pridūrė jis.
Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente, E. Macronas apibūdino Europos „bendruomenę“, kurios branduolį sudarytų ES, o jos orbitoje būtų tokios šalys kaip Ukraina ir Jungtinė Karalystė.
Prancūzų lyderis, raginantis pertvarkyti Europos Sąjungą, kad sprendimai joje būtų priimami sparčiau, pareiškė, kad jo siūloma struktūra padėtų blokui ir jos kaimynėms glaudžiai koordinuoti veiksmus sprendžiant bendrus klausimus. Be to, narystės neturinčioms šalims galėtų būti suteikti tam tikri Bendrijos privalumai.
„Europos geopolitinė bendrija“ pristatyta tuo metu, kai Ukraina ir Vakarų Balkanų valstybės tikisi greitai įstoti į ES, bet susiduria su procedūrinėmis ir politinėmis kliūtimis.
Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto vadovas Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras) sakė, kad pirmą kartą tokios bendrijos idėją 1989 metais iškėlė tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as (Fransua Miteranas).
Tuomet buvo siūloma sukurti „Europos politinę erdvę už Europos Sąjungos ribų, kuri galėtų būti pirmuoju žingsniu siekiant narystės arba, atsižvelgiant į šalies norus, jos alternatyva“, paaiškino S. Maillard'as.
Pasak Ch. Michelio, panaši struktūra galėtų rengti viršūnių susitikimus bent du kartus per metus, o kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai – reguliariai posėdžiauti kartu su ES diplomatijos vadovais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO ginkluotosios pajėgos Europoje turi naują vyriausiąjį vadą1
Amerikiečių generolas Christopheris G. Cavolis pirmadienį per ceremoniją Monse Belgijoje perėmė pareigas iš į pensiją išeinančio savo tautiečio Todo Wolterso. Šis aukščiausią postą užėmė trejus metus. ...
-
Popiežius paneigė spėliones, kad rengiasi atsistatydinti
Popiežius Pranciškus paneigė spėliones, kad galimai rengiasi atsistatydinti. ...
-
Skandinavijos oro linijos SAS praneša: pilotai pradės streiką
Skandinavijos oro linijos SAS pirmadienį pranešė, kad po žlugusių derybų dėl atlyginimų jos pilotai ketina pradėti streiką. ...
-
Pareigūnė: Rusija moka šalies žurnalistams ir politikams už propagandą
Bulgarijos specialiosios tarnybos turi duomenų, kad Rusija moka po maždaug 2 tūkst. eurų per mėnesį visuomenės veikėjams, žurnalistams ir politikams už Kremliaus propagandos skleidimą šalyje. ...
-
Prancūzija nebeišvarys iš Ukrainos pabėgusių užsienio studentų
Prancūzijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sustabdys iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos pabėgusių užsienio studentų išvarymą. ...
-
Švedija ir Suomija surengė derybas dėl narystės NATO
Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sėdo prie derybų stalo su NATO dėl oficialaus prisijungimo prie Aljanso proceso pradžios – istorinio žingsnio, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje. ...
-
E. Macronas pertvarkė ministrų kabinetą, pakeitė išžaginimu kaltinamą ministrą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį pakeitė ministrą, atsidūrusį tyrimo dėl įtariamo išprievartavimo centre, dar kartą pertvarkydamas ministrų kabinetą. ...
-
Braižo juodžiausią scenarijų: naftos kainos šautų į „stratosferinį“ lygį
Naftos kainos, blogiausiu atveju, gali šauti į „stratosferinį“ lygį, pasiekdamos 380 JAV dolerių už barelį, jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savojo „juodojo aukso“ pasiūlą, progn...
-
Ukraina dvejoja dėl dalyvavimo G20 viršūnių susitikime: priklauso nuo to, ar ten bus Rusija
Ukrainos dalyvavimas G20 viršūnių susitikime lapkritį Indonezijoje priklausys nuo karinės padėties šalyje artėjant tam laikui ir nuo to, ar dalyvaus Rusija. „Mūsų dalyvavimas priklauso nuo Rusijos Federacijos, ar ji ten bus“, ...
-
Vokietijos prezidentas: kada Ukraina sės prie derybų stalo su Rusija, nuspręs ji pati
Ukraina pati turi nuspręsti, kada jai sėsti prie derybų stalo su Rusija, partneriai Vakaruose Kyjivo neragins. Kaip praneša portalas „zn.ua“, tai interviu televizijos kanalui ZDF pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris St...