Taip JAV lyderis žurnalistams pakomentavo ankstesnius Pentagono vertinimus, kad Kinija gali iki 2027 metų įsiveržti į šią savivaldžią salą.

„Manau, kad su Kinija viskas bus gerai. Kinija to nenori“, – žurnalistams sakė D. Trumpas per susitikimą su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu (Entoniu Albaniziu).

„Tai nereiškia, kad jis to netrokšta, nes tikriausiai taip ir yra, bet aš nemanau, kad kas nors įvyktų“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) planus dėl Taivano.

Aiškiai nepasakydamas, kad leistų naudoti jėgą Taivanui ginti, D, Trumpas pareiškė, kad Kinija žino, jog Jungtinės Valstijos „yra neabejotinai galingiausia karinė jėga pasaulyje“.

„Mes turime viską, kas geriausia, ir niekas su tuo nesiginčys. Ir aš visiškai to nematau prezidento Xi atveju“, – sakė D. Trumpas.

„Manau, kad mums puikiai seksis sutarti su Taivanu ir kitais“, – sakė jis.

D. Trumpas per artėjantį Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimą Pietų Korėjoje surengs derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu

D. Trumpas teigė, kad jo prioritetas yra sudaryti sąžiningą prekybos susitarimą su Kinija. Jis atsisakė atsakyti į klausimą, ar paaukotų JAV paramą Taivanui dėl susitarimo su Xi Jinpingu.

„Noriu būti geras Kinijai. Man patinka mano santykiai su prezidentu Xi. Mes palaikome puikius santykius“, – teigė D. Trumpas.

Jungtinės Valstijos pripažįsta tik Pekiną, o ne Taivaną, į kurį 1949 metais, pralaimėję pilietinį karą su komunistais, su savo šalininkais ir kariuomene pasitraukė Kinijos nacionalistai, ir kuris nuo to laiko tapo klestinčiu demokratijos ir technologijų centru.

Pagal JAV įstatymus Jungtinės Valstijos privalo tiekti Taivaniui ginklus savigynai, tačiau Vašingtonas sąmoningai laikosi dviprasmiškos pozicijos dėl to, ar panaudotų jėgą Taivanui ginti.

D. Trumpo pirmtakas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ne kartą užsiminė įsakysiąs JAV kariuomenei įsikišti, jei Kinija imsis veiksmų Taivane.