„Mums tikrai nereikia daug pakelti šio kelio, kad vanduo neužlietų už jo esančios teritorijos“, – šnekėjo DTU projekto dalyvis Jonas Møller Pedersen.
„Skaičiavimai rodo, kad vos už 130 milijardų kronų galime 70 proc. sumažinti žalos atlyginimo išlaidas. Todėl nemanome, kad 130 milijardų yra dideli pinigai“, – kalbėjo DTU profesorė Kirsten Halsnæs.
Pavertus eurais tai būtų 17,5 milijardo. Vienerių metų Danijos nacionalinis produktas yra daugiau kaip 380 milijardų – penkis kartus didesnis nei Lietuvos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Suprantame, kad privalome tam pasirengti. Jei nesiimsime veiksmų ir priemonių, kol dar žala nepadaryta, padariniai bus labai brangūs tiek žmogiškuoju, tiek ekonominiu požiūriu. Nemanau, kad pasakysite, jog tai pigu, kai sąskaita tokia daugiamilijardinė ir ją tektų sumokėti visiems, nes atsakomybę teks prisiimti Danijos valstybei. Tai būtina, nes priešingu atveju sąskaita bus gerokai didesnė ir daug kas bus sugriauta“, – aiškino Danijos aplinkos ministras Magnus Heunicke.
Rytinės Ispanijos pakrantės pavyzdys parodė, kad dideli infrastruktūros apsaugos nuo stichinių nelaimių įrenginiai, jei jie buvo suprojektuoti ir pastatyti prieš kelis dešimtmečius jau nepajėgia susidoroti su savo užduotimis.
Dėl klimato kaitos, šiuo atveju neįprastai gausių rudeninių liūčių, nors tokios liūtys prie Viduržemio jūros yra gana įprastas reiškinys, jų sukeltų potvynių padariniai buvo tikrai katastrofiniai.
Naujausi komentarai