Po šio pranešimo dabar prasidės įtemptos derybos  27 valstybių bloke, šalims vis labiau vengiant pačioms imtis iniciatyvos priimti žmones.

2024 metais blokas priėmė išsamią migracijos politikos reformą ir ji jau netrukus įsigalios.

Svarbus šios politikos elementas yra nauja solidarumo sistema, skirta palengvinti naštą Viduržemio jūros regiono šalims, kurios, anot Briuselio, patiria migracijos spaudimą.

Kitos šalys turės arba priimti dalį prieglobsčio prašytojų iš šių priešakinės linijos šalių, arba mokėti 20 tūkst. eurų finansinę kompensaciją už asmenį.

ES valstybės aktyviai stengėsi paveikti Europos Komisijos (EK) sprendimą, todėl pranešimo paskelbimas vėlavo mėnesį.

Antradienį bloko vykdomoji valdžia pateikė akivaizdžiausių šalių kandidačių, kurioms reikės pagalbos, sąrašą.

„Graikija ir Kipras pastaraisiais metais dėl neproporcingai didelio atvykstančių žmonių skaičiaus patiria migracijos spaudimą“, – teigiama Komisijos pranešime.

„Ispanija ir Italija taip pat patiria migracijos spaudimą dėl neproporcingai didelio atvykėlių skaičiaus po paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje tuo pačiu laikotarpiu“, – priduriama jame.

Remiantis šiuo pranešimu bus surengtos derybos tarp valstybių narių dėl to, kiek papildomų prieglobsčio prašytojų kiekviena šalis yra pasirengusi priimti arba kokią finansinę paramą jos gali pasiūlyti.

Kelios šalys jau pareiškė, kad pagal šią schemą nepriims nė vieno asmens ir prisidės tik finansiškai.

Visame bloke vyriausybėms patiriant spaudimą griežtinti imigracijos politiką, siūlymas priimti papildomus prieglobsčio prašytojus yra susijęs su tam tikra politine rizika.

Pagal naująją sistemą kasmet reikės perkelti mažiausiai 30 tūkst. migrantų, nors galutinis skaičius dar nėra nustatytas. Sprendimas dėl to, kas ir kur bus perkeltas turi būti priimtas iki gruodžio pabaigos.