ES palaiko Lenkiją ginče su Rusija dėl istorinių faktų apie Antrąjį pasaulinį karą

  • Teksto dydis:

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja trečiadienį išreiškė paramą Varšuvai, įsivėlusiai į ginčą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Lenkijos vaidmens Antrajame pasauliniame kare.

Eurokomisarė Vera Jourova Strasbūre posėdžiaujančiame Europos Parlamente sakė, kad ji „atmeta visus neteisingus teiginius“, vaizduojančius Lenkiją kaip 1939–1945 metais vykusio karo kurstytoją, o ne auką. Ji sakė, kad „netoleruos tokių atakų prieš Lenkiją“.

V. Putinas kelis kartus yra pareiškęs, kad Lenkija yra atsakinga už kilusį karą. Šie pareiškimai pagilino įtampą tarp dviejų slaviškų valstybių.

V. Jourova pasisakė per debatus apie „Europos istorijos ir Antrojo pasaulinio karo atminties iškraipymą“. Šiemet bus minimos 75-osios šio karo pabaigos metinės.

Didžiausios EP frakcijos, konservatyviosios Europos liaudies partijos (ELP), lyderis Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) sakė, kad žmonės „negali susitaikyti su Putino bandymu perrašyti istoriją“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) yra sakęs, kad V. Putinas tyčia meluoja savo pareiškimais, kad Varšuva yra prisidėjusi pakurstant Antrąjį pasaulinį karą. Lenkų premjero teigimu, šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną, nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją. Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms, rugsėjo 17-ąją, į Lenkiją įsiveržė Sovietų Sąjunga. 

Prieš pat Vokietijos įsiveržimą į Lenkiją 1939 metų rugpjūčio 23-ąją Berlynas ir Maskva susitarė pasidalyti teritorijas Rytų Europoje liūdnai pagarsėjusio Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto slaptaisiais protokolais.

Per karą žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių.

Gruodį V. Putinas apkaltino galingąsias Vakarų valstybes ir Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.

Gruodžio 19-ąją kalbėdamas apie Europos Parlamento rugsėjį priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį ir pabrėžiančią, kad Josifo Stalino režimo nusikaltimai nėra nagrinėjami lygiai taip pat nuodugniai kaip nacių piktadarybės, V. Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungą sulyginti su nacistine Vokietija yra „cinizmo viršūnė“.

Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 metais Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį Adolfui Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys. V. Putinas kalbėjo, kad Lenkija „pati dalyvavo Čekoslovakijos padalijime“, perėmusi nedidelę dalį jos teritorijos.

V. Putinas taip pat sakė, kad 1939 metais sovietų pajėgos „į Lenkiją įžengė po to, kai Lenkijos valdžia neteko savo ginkluotųjų pajėgų kontrolės“.

Be to, Kremliaus vadovas kaltino prieškario Lenkiją antisemitizmu ir tvirtino, kad šios šalies ambasadorius Berlyne žadėjo pastatyti Varšuvoje Adolfo Hitlerio statulą už jo pažadą išsiųsti žydus į Afriką.

„Kaip sakoma dabar garsioje citatoje: „Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, bet ne savo faktus“, – trečiadienį pareiškė V. Jourova. – Turime priešintis organizuotam ir tiksliniam iškraipymų ir dezinformacijos skleidimui ir jį atmesti.“

Eurokomisarė sakė, kad 1939-ųjų Hitlerio ir Stalino paktas „nutiesė kelią Antrajam pasauliniam karui. Nacių ir sovietų aljansas leido nacių Vokietijai 1939 metų rugsėjo 1-ąją užpulti Lenkiją, o rugsėjo 17-ąją – sovietų kariams“.

„Šie įvykiai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia. Tokie yra faktai“, – pabrėžė V. Jourova.

Ji pridūrė, kad Sovietų Sąjungai nusisukus nuo nacistinės Vokietijos, ji buvo svarbi jėga užsitikrinant pergalę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kokia cia varna ???

kokia  cia  varna ??? portretas
kliedinti istoriniais klausimais

Kaunietis

Kaunietis portretas
Kodel nieko neparasyta kaip lenkai okupavo vilniaus krasta

Juzef Bek

Juzef Bek portretas
O kaip tose interpretacijose traktuojamas Lenkijos 1938 m. ultimatumas Lietuvai atsisakyti sostinės Vilniaus ir okupuotos pietryčių Lietuvos ? Šį ultimatumą Smetonos vyriausybė drebindamą kinkas priėmė. Nors Jungtinės Tautos šios okupacijos nebuvo pripažinusios. Ją buvo pripažinusios tik kai kurios Antantės valstybės. Lenkija padrasinta tokios "sėkmės" 1938 m. atplėšė iš Čekoslovakijos Tešyno sritį. Gal neužilgo Lietuva kokio nors buvusio komjaunimo CK sekretoriaus, misterio Kriu-Kriu asmenyje pareikš, kad Lenkijos ultimatumas buvo "tik nereikšmingas faktas Sovietų Sąjungos piktadarybių fone". Nenustebčiau. Tai būtu dėsninga.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių