Rengiasi investicijoms

Žaliasis susitarimas keičia Europos veidą – Europos Komisija (EK) žada iki 2050-ųjų pasiekti klimato neutralumą. Ekspertai sako, kad tikslo įgyvendinimas sunkiai įsivaizduojamas be aktyviai veikiančios atsinaujinančios energetikos sistemos, o jūrų vėjas čia vaidina išskirtinį vaidmenį.

Praėjusiais metais pristatytos jūrų atsinaujinančių išteklių energijos strategijos pasiūlyme numatyta Europos vėjo galią padidinti penkis kartus – nuo dabartinių 12 GW iki 60 GW 2030-aisiais, o iki 2050-ųjų šis skaičius turėtų pasiekti 300 GW.

Po šios strategijos paskelbimo žvilgsnis krypsta į Šiaurės, Baltijos, Juodosios, Viduržemio jūras ir Atlanto vandenyno pakrantes, kurios vėjo energetikos požiūriu turi didelį potencialą būti išnaudotos kur kas efektyviau nei iki šiol.

Komisija taip pat siekia, kad iki 2050 m. 40 GW jūrų ir vandenynų energijos būtų pagaminama būtent iš šiuo metu vystomų technologijų, pavyzdžiui, plūduriuojančių vėjo ir saulės, bangų mūšos, potvynių ir atoslūgių jėgainių.

"Bent septynios ES narės šiandien rengiasi investuoti į vandenynų energijos projektus", – sako už energetiką atsakinga komisarė Kadri Simson. Pasak Estijos atstovės EK, šiuo metu deramasi su šalimis narėmis ir Europos Parlamentu (EP), siekiant pagerinti visas jungtis tokiems projektams vystyti ir pritaikyti šalių narių teisinį reglamentavimą. "Į vėjo energetikos plėtrą siekiama įjungti ne tik pakrančių šalis nares", – priduria K.Simson.

Priversti keistis

Kaimyninė Lenkija tradiciškai žinoma kaip viena labiausiai anglims palankių šalių ES – už savo kaip stambios teršėjos įvaizdį ji dažnai pliekiama Bendrijos kuluaruose. Tačiau pastaraisiais metais šalis sėkmingai išnaudoja Baltijos jūros potencialą ir plečia jūrų vėjo energetikos tinklą.

Lenkija rizikuoja netekti pusės Teisingos pertvarkos fondo (angl. Just transition fund) šalims narėms skiriamų lėšų, nebent ji įsipareigos pasiekti ES užsibrėžtus 2050-ųjų tikslus. Tad kas lenkus motyvavo imtis naujos ir žalios energetikos strategijos – susirūpinimas klimatu ar ekonominiai motyvai?

Briuselio naujienas nušviečiančio leidinio "Politico" diskusijoje dalyvavęs Lenkijos klimato ir energetikos ministras Michalas Kurtyka kiek pyktelėjo, kad minint šalies jūrų vėjo energetikos pažangą valstybė vis dar asocijuojama su taršiomis anglimis. "O juk pradėjome ypatingomis aplinkybėmis, nes 1989 m. 97 proc. mūsų energijos buvo išgaunama iš anglių, – primena ministras. – Dabar šis skaičius yra mažesnis nei 70 proc. Problema ta, kad mes turime senstančią infrastruktūrą ir bet kuriuo atveju turime kažką dėl to daryti. Šioje perspektyvoje labai įdomu stebėti technologijų vystymąsi ir taip pat investicijų postūmį. Pavyzdžiui, Europos gaivinimo plano priemonės gali mums padėti išauginti naują energetikos sistemą." M.Kurtyka mintyse turi 672,5 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri šalims narėms turi padėti išspręsti COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines problemas. Šio paketo centre – žalioji pertvarka.

Pasak ministro, Lenkija į atsinaujinančią vėjo energetikos plėtrą žiūri rimtai dėl kelių pagrindinių priežasčių. "Pirmiausia, tai yra pokyčiai ilgalaikėje perspektyvoje. Vasario pradžioje priėmėme naują energetikos strategiją iki 2030-ųjų, kuri iš esmės keičia būdą, kaip šalyje bus išgaunama energija. Ši strategija grindžiama trimis ramsčiais: Teisinga pertvarka (angl. Just transition), nauja nulinės emisijos energetikos sistema ir švariu oru. Per 20 metų planuojame visiškai pakeisti šiuo metu Lenkijoje egzistuojančią energetikos sektoriaus praktiką", – ambicingais planais dalijasi M.Kurtyka.

Pasak jo, tokie tikslai reikalauja naujos ir švarios politikos su aiškiomis taisyklėmis ir reguliavimu, todėl vasarį Lenkijoje taip pat priimtas naujas jūrų atsinaujinančios energetikos aktas. "Iki 2030 m. Baltijos jūroje išvystysime 5 900 MW galingumo tinklą, o iki 2040 m. – nuo 8 tūkst. iki 11 tūkst. MW. Tai yra milžiniškas projektas, milžiniškas taikinys, kuris bus įgyvendinamas dviem etapais, pirmiausia, derantis – projektas po projekto", – pasakoja klimato ir energetikos ministras.

Galimybė ir Lietuvai

Baltijos jūra nėra tik Lenkijos, Vokietijos ar Švedijos – vėjo energetika yra galimybė ir Lietuvai. Skaičiuojama, kad šalis gali pasinaudoti 3 400 MW elektros gamybos vėjo elektrinėmis potencialu Baltijos jūroje, o iš viso jos potencialas siekia apie 93 GW. Lietuva per kelis etapus Baltijos jūroje planuoja 1 400 MW elektrinių parką. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu vėjo gamybos pajėgumai šalyje siekia 533 MW.

Aštuonių ES šalių narių – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos – energetikos ministrai ir ES energetikos komisarė K.Simson rudenį pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje klausimais.

"Dabar kartu su EK studijuojama, kaip reikėtų šią deklaraciją įgyvendinti praktiškai. Tai yra ilgalaikis žaidimas, reikalaujantis aiškių taisyklių ir šalių bendradarbiavimo. Mes tikimės dirbti ne tik su šalimis, bet ir investuotojais", – M.Kurtyka pabrėžia ne tik teisinės bazės parengimo, bet ir verslo organizacijų įsitraukimo bei finansavimo svarbą.

Ekspertai skaičiuoja, kad iki 2050-ųjų siūlomiems tikslams pasiekti reikės beveik 800 mlrd. eurų investicijų. Didžioji šių lėšų dalis bus pritraukta iš privačių investuotojų, tačiau Komisija jų pasiryžimą investuoti į atsinaujinančios jūrų energetikos projektus numato skatinti ir finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Sanglaudos ar Teisingo perėjimo fondu.

Pasak Lenkijos energetikos ministro, vėjo energetikos plėtra šalyje per pastaruosius penkiolika mėnesių žymiai pasistūmėjo pirmyn ir tapo labai populiari. Tačiau M.Kurtyka neskuba spręsti, ar Lenkijai pavyks įgyvendinti iki 2050-ųjų iškeltus klimato tikslus. "Yra realybė, kurią ir 2019 m. gruodį pripažino visos šalys narės, bet mes siekiame šio tikslo. Dabar vyksta derybos tarp vyriausybės ir anglių kasybos profesinių sąjungų. Lenkijoje šioje perspektyvoje vyksta labai dinamiškas politinis, ekonominis ir socialinis dialogas", – tikina ministras.

Sistemos perversmas

Europos vėjo energetikos asociacijos vadovas Gilesas Dicksonas tiki, kad šio dešimtmečio perspektyvoje ES gali pasiekti 60 GW iki 2030 m. tikslą, bet tik tinkamai planuojant jūrų erdves, investuojant į atsinaujinančios energetikos tinklus jūrose ir pakrantėse bei plečiant elektros tiekimo grandines.

Pasak jo, jūrų vėjo energetikos plėtra naudinga ir šalims, kurios neturi prieigos prie vandenynų. "Jūrų vėjo energetikos industrija Šiaurės Lenkijoje sukūrė 10 tūkst. darbo vietų laivų statybos arenose. Tai įvyko dar prieš pradedant statyti savo pačių jūros vėjo jėgainių fermas – pirmiausia buvo gaminami joms reikalingi įrenginiai, kurie buvo eksportuojami į kitas šalis", – dar vienu Lenkijos sėkmės pavyzdžiu dalijasi G.Dicksonas.

"Agora Energiewende" idėjų kalvės Vokietijoje vadovas Patrickas Graichenas tikina, kad intensyviai stumiama vėjo energetikos industrija iš tiesų yra verta ir investicijų, ir entuziazmo. "Norint pasiekti klimato neutralumą, yra trys sidabrinės kulkos: vėjo energija jūrose, vėjo energija sausumoje ir saulės energija. Šios visos kulkos turi būti rimtai stumiamos. Tai, beje, yra pigios atsinaujinančios energijos šaltiniai, palyginti su iškastinio kuro sistemomis", – sako ekspertas.

Jau 2014-aisiais vėjo elektrinėse sausumoje sukuriama energija tapo pigesnė už anglis, dujas ir atominėse elektrinėse išgaunamą energiją, o 2009–2018 m. laikotarpiu saulės energijos gamybos sąnaudos sumažėjo 75 proc.

Nauja atsinaujinančios energetikos direktyva, kuri turi būti pristatyta gegužę, koncentruosis į svarbiausius klausimus, kaip tokius projektus įgyvendinti realiai, kaip pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. Tai reiškia ir verslo modelių bei visos energetikos sistemos pasikeitimą.

Jau 2014-aisiais vėjo elektrinėse sausumoje sukuriama energija tapo pigesnė už anglis, dujas ir atominėse elektrinėse išgaunamą energiją.

Atsakymas į nuogąstavimus

Plečiant atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą jūrose, svarbus ir poveikis gamtai. Už aplinkosaugą, žvejybą ir vandenynus atsakingas komisaras Virginijus Sinkevičius tikina, kad pagrindinis EK tikslas yra užtikrinti, jog atsinaujinančių išteklių energija jūroje būtų gaminama tvariai ir apsaugant biologinę įvairovę bei aplinką.

"Apskaičiuota, kad jūros vėjo energijos pramonei plėsti ir toliau vystyti reikia mažiau nei 3 proc. Europos jūrų erdvės. Tai galima pasiekti laikantis ES biologinės įvairovės strategijos ir rasti visiems naudingą sprendimą", – sako komisaras.

Jis teigia, kad Komisija atidžiai stebės ne tik aplinkosauginį, bet ir socialinį bei ekonominį atsinaujinančių išteklių energetikos jūroje poveikį nuo jūros priklausančiai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, žvejybai.

"Komisija reguliariai konsultuosis su valdžios institucijų, suinteresuotų pusių ir mokslininkų ekspertų bendruomene. Įkvepia tai, kad Europoje matome gerų bendradarbiavimo pavyzdžių tarp žvejų ir vėjo elektrinių jūroje statytojų. Po konsultacijų su žvejais buvo iš dalies pakeistos kai kurių vėjo elektrinių parkų projektavimo ir statybos jūroje vietos", – sako V.Sinkevičius.

Pasak jo, bendradarbiavimas Baltijos jūroje taip pat yra puikus pavyzdys: "Baltijos jūroje žvejai padėjo apibrėžti kabelių ir vamzdynų koridorius, kurie sumažino riziką ir laivams, ir patiems žvejams. Beje, Vokietijoje ir Danijoje kai kurie žvejai dalį darbo dienos dirba jūros vėjo elektrinių parkuose."

Kontroversiškasis vandenilis

P.Graichenas išskiria, kad klimato gelbėjimo ir atsinaujinančios energetikos estafetėje nevertėtų pamiršti vandenilio energijos technologijų. "Žaliasis vandenilis yra reikalingas pakeisti dujas pramonės sektoriuje ir palaikyti atsinaujinančių šaltinių elektrines, kai nėra nei vėjo, nei saulės", – detalizuoja jis.

Tą patį iš esmės sako ir EK – pasak Komisijos, vandenilis galėtų tapti energijos šaltiniu srityse, kur švariąsias technologijas įdiegti labai sunku, pavyzdžiui, metalurgijos arba chemijos pramonėje. Šią idėją tvirtai remia pagrindinė ES pramonės milžinė Vokietija.

Kitaip negu benzino arba dyzelino atveju, deginant vandenilį susidaro vandens garai ir neišsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų – todėl vandenilio technologijos ir tampa perspektyvios. Jas jau naudoja kai kurie automobilių gamintojai, be to, kaip minėjo ir P.Graichenas, vandenilis gali būti naudojamas kaip degalai elektrinėse.

Tačiau kritikai sako, kad dabartines vandenilio gamybos technologijoms dar toli iki ekologijos, mat pastaruoju metu didžioji dalis vandenilio buvo gaminama iš gamtinių dujų, o šis procesas gana taršus – per jį susidaro šiltnamio efektą stiprinančio metano.

ES laikosi nuostatos, kad turi būti susitelkta ties švariojo vandenilio gamyba vandens elektrolizės būdu, naudojant tik atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo, energiją. ES iki 2024 m. tokiu būdu siekia išgauti 6 GW energijos, o iki 2030 m. – 40 GW.

Šiuo metu ES naudojamos vandenilio technologijos sudaro mažą visos suvartojamos energijos dalį, bet Europos Komisija tikisi, kad ši dalis iki 2050 m. išaugs iki 14 proc.

Skraidyti mažiau taršiais lėktuvais

Į ES žalinimo procesą įsijungia ne tik jūros, bet ir dangus: ES finansuojamus ir tvarius aviacinius degalus gaminti sieksiantį projektą HIGFLY vykdys Nyderlandų Eindhoveno technologijų universitetas. Pasitelkus pigias ir gausias žaliavas, ši iniciatyva gali žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš lėktuvų.

Nors pandemija smarkiai smogė oro transporto pramonei, tikimasi, kad skraidymas lėktuvais išliks svarbia visuomenės judumo dalimi, kartu keldamas neigiamą poveikį aplinkai.

Sciencebusiness.net skelbia, kad Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkai kartu su Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijos tyrėjais, pagrindiniais aviacijos žaidėjais "Boeing" ir "SkyNRG" bei kitais partneriais iš Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pradeda HIGFLY – naują mokslinių tyrimų projektą, kurio tikslas yra sukurti ekonomiškai efektyvius ir tvarius aviacinius degalus. Jie bus kuriami iš atliekų biomasės, kuri būtų gaminama iš plataus žaliavų spektro, pavyzdžiui, iš miškininkystės ir ūkininkavimo likučių.

Nors kai kurios aviakompanijos, įskaitant Nyderlandų flagmaną KLM, eksperimentavo su tvariais aviaciniais degalais, dabartinis pasaulinis jo suvartojimas vis dar sudaro mažiau nei 0,5 proc. visų aviacinių degalų sąnaudų. Manoma, kad per ateinantį dešimtmetį tvarių aviacinių degalų paklausa padidės, tačiau jo panaudojimą stabdo išlaidos – tokių degalų kaina yra 2–5 kartus didesnė nei įprastų aviacinių degalų.

"Mes norime prisidėti prie oro transporto pramonės, kuri į aplinką išmeta mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Aviaciniai degalai, pagaminti iš antrosios kartos žaliavų, gali suvaidinti didžiulį vaidmenį", – sako Eindhoveno technologijos universiteto tyrėja ir HIGFLY projekto koordinatorė Fernanda Neira d’Angelo.

ES duomenimis, tiesioginis aviacijos išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekis sudaro 3 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio. Visame pasaulyje aviacija sudaro 2,5 proc. išmetamo CO2 kiekio. Tai gali atrodyti nedideli skaičiai, tačiau jei įsivaizduotume, kad pasaulinė komercinė aviacija būtų šalis, ji nacionalinėje CO2 emisijų lentelėje užimtų šeštą vietą tarp Japonijos ir Vokietijos.

Europos Parlamentas (EP) ir ES šalys narės praėjusią savaitę susitarė iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas mažiausiai 55 proc. nuo 1990 m. lygio. Susitarimas pasiektas po intensyvių derybų, kuriose EP argumentavo už mažiausiai 60 proc. CO2 emisijų mažinimą, o šalių narių lyderiai savo ruožtu palaikė 55 proc. mažinimo tikslą.

HIGFLY finansavimą gavo iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos "Horizontas 2020". Iš visos 4 mln. eurų ES dotacijos 1 mln. eurų bus naudojamas remiant Eindhoveno technologijų universiteto plėtrą. Projektas iš viso vyks ketverius metus, o pirmųjų preliminarių rezultatų tikimasi jau 2022 m.

Antradienį EP galutinai patvirtino 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų programą "Europos horizontas". Pandemijos metu ši programa sulaukė išskirtinio dėmesio, nes mokslo plėtra gali vaidinti lemiamą vaidmenį, stengiantis užkirsti kelią panašioms ekstremalioms situacijoms ateityje. Ateinantiems septyneriems metams "Europos horizontui" skirtas bendras 95,5 mlrd. eurų biudžetas, įskaitant 5,4 mlrd. eurų iš ES.