Likus maždaug 40 minučių iki rinkų atidarymo, ateities sandoriai (iš esmės – statymai dėl to, kokia akcijų kaina bus vėliau) Paryžiuje ir Frankfurte nukrito daugiau kaip trimis procentais, Londone – 2,5 procento.

Trečiadienį įsigaliojo JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai dešimtims ekonomikų, įskaitant daugiau nei 100 proc. tarifą kiniškoms prekėms: tai sukėlė naują sąmyšį rinkose, o pasaulinis prekybos karas dar paaštrėjo.

Neskaitant savaitgalį įsigaliojusių plataus masto 10 proc. muitų, trečiadienį 12.01 val. nakties (07.01 val. Lietuvos laiku) papildomai išaugo į Jungtines Valstijas importuojamų europietiškų, japoniškų ir kai kurių kitų šalių prekių tarifai.

Kinija – pagrindinė Vašingtono ekonominė varžovė, tačiau taip pat svarbi prekybos partnerė – patiria didžiausią smūgį, nes tarifai, taikomi jos prekėms nuo tada, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus, dabar pasiekė stulbinančius 104 proc.

D. Trumpas antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė dirba su „individualiai pritaikytomis sutartimis“ prekybos partneriams, o Baltieji rūmai teigė, kad pirmenybę teiks sąjungininkams, tokiems kaip Japonija ir Pietų Korėja.

Aukščiausio rango prekybos pareigūnas Jamiesonas Greeras Senatui pranešė, kad Argentina, Vietnamas ir Izraelis – trys iš šalių, pasisiūliusių sumažinti savo tarifus.

Vakarieniaudamas su kolegomis respublikonais D. Trumpas antradienį pareiškė, kad šalys „miršta“, kaip nori pasirašyti susitarimą.

„Sakau jums, tos šalis viena per kita veržiasi bučiuoti man subinę“, – sakė jis.

Tačiau Pekinas neparodė jokių nuolaidumo ženklų, pasižadėjęs kovoti prekybos karą „iki galo“ ir grasindamas imtis atsakomųjų veiksmų savo interesams apginti.

Kinijos atsakomieji 34 proc. muitai amerikietiškoms prekėms turėtų įsigalioti ketvirtadienį 12.01 val. vietos laiku (trečiadienį 19.01 val. Lietuvos laiku).

JAV prezidentas tiki, kad jo politika atgaivins prarastą Amerikos gamybos bazę, priversdama bendroves perkelti gamybą į Jungtines Valstijas. Tačiau daugelis verslo ekspertų ir ekonomistų abejoja, kaip greitai tai įvyks (jei apskritai įvyks), ir įspėja apie infliacijos augimą, nes dėl muitų kyla kainos.

D. Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms tarifai „kasdien atneša beveik 2 mlrd. dolerių“.

Kinija „nori pasiekti susitarimą“

Iš pradžių JAV įvedė 34 proc. papildomą tarifą Kinijos prekėms. Tačiau po to, kai kinai atsakė to paties dydžio tarifu amerikietiškiems produktams, D. Trumpas įvedė papildomą 50 proc. muitą.

Susumavus vasario ir kovo mėnesiais įvestus mokesčius, bendras tarifų padidinimas Kinijos prekėms per antrąjį D. Trumpo prezidentavimo laikotarpį siekia 104 proc.

D. Trumpas pabrėžė, kad kamuolys yra Kinijos pusėje, sakydamas, jog Pekinas „žiauriai nori pasiekti susitarimą, bet nežino, nuo ko pradėti“.

Vėlų antradienį D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „labai greitai“ paskelbs didžiulį tarifą farmacijos produktams.

Atskirai Kanada pranešė, kad trečiadienį įsigalios jos tarifai kai kuriems importuojamiems amerikietiškiems automobiliams.

Griūtis

Po to, kai pastarosiomis dienomis pasaulio biržose ištirpo trilijonai dolerių akcijų vertės, trečiadienį Azijos rinkos vėl patyrė spaudimą: Honkongas smuko daugiau kaip trimis procentais, Japonijos „Nikkei“ – 2,7 proc.

Įsigaliojus naujiems tarifams, rinkos patyrė dar daugiau nuostolių. Uždarant sesiją Taivano akcijos smuko 5,8 proc.

Prieš atsidarant Europos rinkoms, akcijų ateities sandoriai taip pat indikavo ryškų nuosmukį.

Sumaištis neaplenkė ir užsienio valiutų rinkų. Pietų Korėjos vono kursas dolerio atžvilgiu šią savaitę nukrito iki žemiausio lygio nuo 2009 m.

Kinijos ofšorinis juanis JAV dolerio atžvilgiu taip pat smuko iki istoriškai žemiausio lygio. Pasak „Bloomberg“, Pekino centrinis bankas trečiadienį penktą dieną iš eilės stengiasi juanį silpninti.

Tačiau analitikas Stephenas Innesas pastebi, kad „leidus juaniui palengva smukti nepavyks išvengti smūgio, kurį sukels muitų potvynis“.

„Šie muitai tiesiog per dideli. Kinija bando rasti balansą, bet erdvės tam lieka vis mažiau“, – perspėjo jis.

Smunka ir naftos kainos: pirmą kartą nuo 2021 m. balandžio mėnesio „West Texas Intermediate“ baigdamas sesiją nesiekė 60 dolerių.

Vengti „tolesnio eskalavimo“

Europos Sąjunga stengėsi įtampą atvėsinti, o bloko vadovė Ursula von der Leyen per pokalbį su Kinijos premjeru Li Qiangu perspėjo, kad reikėtų vengti prekybos konflikto aštrinimo.

Ji pabrėžė, kad pasaulio ekonomikai būtinas stabilumas, todėl reikia „vengti tolesnio eskalavimo“, teigiama ES pranešime.

Kinijos premjeras jai atsakė, kad jo šalis gali atlaikyti audrą, pridurdamas, jog Kinija „neabejoja išlaikysianti tvarų ir sveiką ekonominį vystymąsi“.

ES, kurią D. Trumpas griežtai kritikavo dėl muitų režimo, kitą savaitę ketina paskelbti atsaką į naujus jai pritaikytus 20 proc. mokesčius.

Atsakydama į praėjusį mėnesį įsigaliojusius JAV plieno ir aliuminio muitus, ES planuoja iki 25 proc. tarifus amerikietiškoms prekėms, pradedant sojų pupelėmis ir baigiant motociklais, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino AFP.

Politinė trintis dėl tarifų jau kyla į viešumą: artimiausias D. Trumpo bendražygis Elonas Muskas vyresnįjį Baltųjų rūmų patarėją prekybos klausimais Peterį Navarro apšaukė „kvailesniu už plytų maišą“.

E. Muskas, leidęs suprasti, kad nepritaria D. Trumpo prekybos politikai, P. Navarro užsipuolė po to, kai šis jo bendrovę „Tesla“ pavadino „automobilių surinkėja“, perkančia pigias dalis iš užsienio.