Šis nuosprendis paskelbtas, kai šeši Rusijos piliečiai, kurie savo šalyje buvo apkaltinti „homoseksualumo propagavimu tarp nepilnamečių“, kreipėsi į EŽTT. Į teismą jie kreipėsi tada, kai buvo pripažinti kaltais dėl administracinių pažeidimų ir jiems buvo užblokuota prieiga prie jų interneto svetainių, tinklalapių ir internetinių grupių.

EŽTT teigė, kad Rusijos teismai visų pirma nustatė, jog pareiškėjų publikacijos internete buvo „žalingos vaikams“, ir pažymėjo, kad „netradicinių seksualinių santykių skatinimas“ tarp nepilnamečių Rusijoje yra nusikaltimas, už kurį baudžiama.

Savo sprendime Strasbūre įsikūręs teismas nesutiko su Rusijos mėginimu apriboti prieigą prie informacijos, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai pateikiami kaip lygiaverčiai heteroseksualiems santykiams.

Teismas nustatė, kad ši priemonė pažeidė ieškovų saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 10-ajame straipsnyje.

Teismas taip pat pasmerkė Rusiją už tai, kad ši nesilaikė privatumo teisių, kai saugumo tarnybos surinko vieno iš ieškovų socialinio tinklo „VKontakte“ vartotojo duomenis.

Kitame antradienį paskelbtame sprendime EŽTT kaltino Rusiją nesiėmus priemonių, kai socialiniuose tinkluose buvo paviešinti trijų homoseksualių žmonių asmens duomenys, įskaitant jų seksualinę orientaciją. EŽTT tai pavadino „homofobijos paskatintais“ incidentais.

Šioje byloje teismas nusprendė, kad Rusija nesugebėjo apsaugoti jų privatumo ir nesiėmė priemonių užkirsti kelią diskriminacijai.

EŽTT, kuris yra Europos Tarybos (ET) dalis, yra įpareigotas įgyvendinti Europos žmogaus teisių konvenciją 46 ją pasirašiusiose šalyse.

2022-ųjų vasarį Maskvos kariams įsiveržus į Ukrainą, Rusija buvo pašalinta iš ET, o tų pačių metų rugsėjį paliko konvenciją.

Tačiau bylų prieš Rusiją, kurios buvo iškeltos iki tol, nagrinėjimas vis dar priklauso Europos teismo kompetencijai.