„Facebook“ pranešime sakoma, kad buvo pašalinti 783 puslapiai, grupės ir paskyros, prisidėję prie „koordinuoto neautentiško elgesio, susijusio su Iranu“.

Kampanijos, apėmusios minimus tinklalapius, tikslas buvo propaguoti Irano interesus įvairiose šalyse, sukuriant netikras tų šalių gyventojų tapatybes tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, sakoma „Facebook“ kibernetinio saugumo politikos vadovo Nathanielio Gleicherio (Neitanielio Gleišerio) pareiškime.

„Galime įrodyti, kad tai iš Irano ateinantis turinys, kontroliuojamas veikėjų Irane, ir (kad) dauguma šio turinio cituojama iš Irano valstybinės žiniasklaidos, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė N. Gleicheris. – Tačiau ne mums tiesiogiai pareikšti, kas šiuo atveju yra (tikrasis) veikėjas.“

Pranešimas pasirodė „Facebook“ stengiantis nuslopinti valstybių ir kitų veikėjų pastangas manipuliuoti šiuo socialiniu tinklu per netikras paskyras.

„Nuolat stengiamės aptikti ir sustabdyti tokio tipo veiklą, nes nenorime, kad mūsų paslaugomis būtų naudojamasi siekiant manipuliuoti žmonėmis, – sakė N. Gleicheris. – Šiuo atveju už šios veiklos stovintys žmonės tarpusavyje koordinavo savo veiksmus ir naudojosi netikromis paskyromis, kad klaidingai prisistatytų, ir tai buvo pagrindas mūsų veiksmams.“

Minimi veikėjai „paprastai prisistatydavo kaip vietos gyventojai, dažnai naudodamiesi netikromis paskyromis, ir skelbdavo naujienų pranešimus apie einamuosius įvykius“, įskaitant komentarus, kuriais atkartojami „Irano valstybinės žiniasklaidos pranešimai tokiomis temomis kaip Izraelio ir palestiniečių santykiai, konfliktai Sirijoje ir Jemene“, sakė N. Gleicheris.

„Twitter“ pagalba

Pasak N. Gleicherio, „Facebook“ komanda bendradarbiavo su socialiniu tinklu „Twitter“, kuris pateikė įžvalgų iš šios platformos.

„Tai padrąsinantis bendradarbiavimo, kurį siekiame sukurti šioje industrijoje, pavyzdys“, – sakė jis.

Operacija, veikusi nuo 2010 metų, feisbuke apėmė 262 puslapius, 356 paskyras ir tris grupes, taip pat 162 paskyras tinkle „Instagram“.

Mažiausiai vienas šių puslapių turėjo maždaug 2 mln. sekėjų, o mažiausiai prie vienos iš šių grupių buvo prisijungę maždaug 1,6 tūkst. paskyrų.

Daugiau kaip 254 tūkst. paskyrų sekė mažiausiai vieną iš minėtų „Instagram“ paskyrų.

Bendrai šios paskyros reklamai „Facebook“ ar „Instagram“ išleido mažiau nei 30 tūkst. dolerių (26 tūkst. eurų); reklamos buvo apmokėtos daugiausia doleriais, svarais ir eurais.

Pasak „Facebook“, netikros paskyros buvo dalis įtakos kampanijos, vykdytos Afganistane, Albanijoje, Alžyre, Bahreine, Egipte, Prancūzijoje, Vokietijoje, Indijoje, Indonezijoje, Irane, Irake, Izraelyje, Libijoje, Meksikoje, Maroke, Pakistane, Katare, Saudo Arabijoje, Serbijoje, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Sudane, Sirijoje, Tunise, JAV ir Jemene.

„Facebook“ tokio pobūdžio veiklą pradėjo tirti paaiškėjus, kad Rusija vykdė įtakos kampanijas per 2016 metų JAV rinkimus, kuriomis buvo siekiama skleisti nesantaiką.

Tuo tarpu „Twitter“ paskelbė apie savo pastangas pažaboti manipuliavimą per 2018 metų JAV rinkimus ir pažymėjo, kad blokavo paskyras, sukurtas Rusijoje, Irane ir Venesueloje.