Darbas Prancūzijos bendrovėje "France Télécom" mirtinai pavojingas. Įmonės darbuotojai iš gyvenimo traukiasi vienas po kito. Savižudybes, kaip manoma, skatina vadovų politika.

Savižudybių banga

51-ų vyras, kuris šoko nuo tilto, tapo 24-u "France Télécom" darbuotoju, nusižudžiusiu per pastaruosius pusantrų metų. Vyras nenorėjo susitaikyti su tuo, kad jį perkėlė į žemesnes pareigas ir paskyrė dirbti į kitą regioną. Daugelis pasitraukusių iš gyvenimo turėjo panašių priežasčių.

Ilgiau dirbti bendrovės sudarytomis sąlygomis nepanoro ir viena jauna moteris. Elektroniniame laiške tėvui ji parašė, kad raktai nuo buto yra rankinėje ant stalo, ir paprašė pamaitinti katę Frimusę bei triušį Zebuloną. "Labai atsiprašau už tokį laišką, bet toliau nebegaliu. Aš tave myliu, tėveli", – rašė 32 metų Stéphanie. Kai tėvas perskaitė šį laišką, ji jau buvo negyva – iššoko pro langą iš savo biuro ketvirtame aukšte.

Dėl šios moters ir vyro tragedijos profesinės sąjungos kaltina įmonės vadovybę. Ši vykdo restruktūrizaciją, per kurią jau buvo atleista per 20 tūkst. žmonių. Tačiau dalis darbuotojų turi valstybės tarnautojo statusą – jų atleisti faktiškai neįmanoma, taigi juos perkelia į žemesnes pareigosas ir siunčia dirbti kitur. Vadovybė teisinasi, kad tai yra įprasta rotacinė praktika, bet profesinės sąjungos mano, jog "France Télécom" valdžiai derėtų pasitraukti.

Kaip ir šalies vidurkis

Padėtimi įmonėje susidomėta, kai savižudybių skaičius perkopė 20. Dauguma šių savižudybių liko nepastebėtos, bet jaunos ir perspektyvios darbuotojos šuolis pro langą sostinėje Paryžiuje sukrėtė visą šalį. Asmeninė tragedija virto tautine drama. "France Télécom" atstovai buvo priversti apie padėtį įmonėje kalbėtis su Prancūzijos ministrais ir profesinių sąjungų vadovais, bet savižudybės tęsiasi.

Profesinės sąjungos ėmė kaltinti "France Télécom" dėl prastų darbo sąlygų, o prezidentas Nicolas Sarkozy pareikalavo imtis veiksmų. Bendrovės vadovas Didier Lombard'as iš pradžių atkirto, jog savižudybių skaičius neprasilenkia su statistika, bet vėliau buvo priverstas atsiprašinėti už ciniškus žodžius.

Iš tikrųjų iš 102 tūkst. "France Télécom" darbuotojų per metus vidutiniškai nusižudo 15,3. Skaičius yra didelis, bet jis tik nedaug viršija visos šalies vidurkį – 14,7 savižudybių 100 tūkst. žmonių. Vadinasi, savižudiškos nuotaikos apėmė ne tik "France Télécom" darbuotojus, bet ir visą šalį. Tačiau profesinių sąjungų nuomone, tai bendrovės vadovybės kaltės nemenkina.

Darbas svarbiausia

Vis dėlto kodėl klestinčioje Vakarų Europos valstybėje savižudybės problema pasidarė tokia opi? Priežasčių gali būti daug: niūrus prancūzų charakteris, gausiai vartojamas alkoholis, nepakankama pagalba psichologinių bėdų turintiems žmonėms. Tačiau ekspertai turi dar vieną atsakymą – darbas, arba, tiksliau kalbant, prancūzų požiūris į darbą.

"Esame labai prisirišę prie savo darbo. Prancūzijoje žmonės apibūdina save pagal profesiją, – aiškino sociologijos profesorius Christianas Baudelot. – Paklauskite britų statybininko, kas jis toks. Jis atsakys, kad yra londonietis, grupės "Geordie" gerbėjas arba Mančesterio "United" aistruolis. O prancūzas pasakys, kas jis yra statybininkas."

Pasak eksperto, darbas prancūzams reiškia labai daug. "Italijoje arba Ispanijoje žmonės solidarizuojasi per šeimas. Didžiojoje Britanijoje įsigalėjo individualizmo kultas, kai žmogus mano galįs viską padaryti vienas, bei kaimyniškas solidarumas, pasireiškiantis, pavyzdžiui, baruose. Prancūzijoje yra kitaip. Čia žmonės mokomi gyventi grupėse, ir solidarumo jie ieško būtent darbe. Darbas yra tarsi visuomenės cementas", – pasakojo Ch.Baudelot.

Prasidėjus pasaulio ekonomikos krizei, išaugus nedarbui, šis cementas pradėjo trūkinėti. "Ekonomikos problemos visur panašios, bet Prancūzijoje į jas reaguojama labai jautriai. Žmonės jaučia, kad socialiniai ryšiai pradėjo irti, ir praranda orientaciją", – teigė Ch.Baudelot.