Graikijoje penktadienį baigiasi pirmalaikių rinkimų kampanija, viešosios nuomonės apklausoms rodant, kad kairiųjų ir dešiniųjų stovyklos turi apylygius šansus iškovoti pergalę, o tai reiškia, jog kita šalies vyriausybė turėtų būti koalicinė.

Ketvirtadienį ir penktadienį paskelbti penkių apklausų duomenys patvirtino, kad sekmadienį partijų laukia įtempta kova. Nors apklausos prognozuoja skirtingą rinkimų baigtį, visos jos rodo, kad aiškaus nugalėtojo nebus.

Pergalę iškovojusiai politinei jėgai teks prižiūrėti didžiulio masto ekonomikos reformų, kurių imtis šalis įsipareigojo mainais į 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programą, įgyvendinimą, bankų kapitalo atkūrimą ir kapitalo kontrolės, kuri buvo įvesta siekiant išvengti finansų sistemos žlugimo, panaikinimą.

Visos apklausos rodo, kad buvusio premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) radikali kairioji partija „Syriza“ žengia koja kojon su Vangelio Meimarakio (Vangelis Meimarakis) vadovaujama konservatyvia partija „Naujoji demokratija“.

Tačiau tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems nė vienoje iš apklausų nepavyko užsitikrinti 38 proc. balsų, kurių, kaip manoma, reikia, kad partija galėtų tikėtis gauti daugumą 300 vietų parlamente.

Iš ketvirtadienį ir penktadienį paskelbtų penkių apklausų dvi rodė, kad pirmauja „Syriza“, kitos dvi prognozavo sėkmę „Naujajai demokratijai“, o viena pranašavo lygiąsias.

Pagal Graikijos rinkimų sistemą daugiausiai balsų surinkusi partija gauna papildomai 50 mandatų 300 vietų parlamente.

Kadangi nuo šių rinkimų priklausys, kaip Graikija laikysis 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programos sąlygų, daugelis ES būstinėje Briuselyje ir kitose Europos sostinėse tikriausiai tikėsis sulaukti plačios koalicijos.

Nors „Syriza“ ir „Naujoji demokratija“ žada laikytis tos programos sąlygų, jos nesitaria dėl kai kurių esminių klausimų, tokių kaip darbo rinkos liberalizavimas, kolektyvinės darbo sutartys ir imigracija.

„Syriza“, kuri rugpjūtį buvo priversta priimti finansinio gelbėjimo planą, kad išvengtų chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, atmetė bet kokią galimybę susitarti su Naujosios demokratijos partija, laikydama ją dalimi senosios gvardijos, iš dalies atsakingos už Graikijos ekonomikos problemas.

„Aš neatsisakiau kovos. Laikiausi atsakingos pozicijos po didelių pastangų, kad ši šalis liktų stovėti“, – A.Cipras sakė ketvirtadienio vakarą duodamas interviu televizijai, turėdamas omenyje derybas dėl finansinės pagalbos sąlygų.

„Esminis (klausimas) prie balsadėžės – ar bus progresyvi jėga su „Syriza“, ar konservatyvi su „Naująja demokratija“, – pridūrė jis.

Naujosios demokratijos partija stengėsi pabrėžti abejones dėl „Syriza“ patikimumo. Tas kairysis judėjimas atėjo į valdžią sausį, žadėdamas išvaduoti šalį nuo griežto taupymo politikos, tačiau praėjus vos šešiems mėnesiams turėjo sutikti su dar griežtesnėmis sąlygomis.

„Klausimas aiškus: ar turėtume klausytis netikrų pažadų ir pastangų trokštamus dalykus pateikti kaip tikrus, ar atsakingai judėti į priekį, turėdami nacionalinį planą?“, – „Naujosios demokratijos“ lyderis Vengelis Meimarakis sakė savo šalininkams Atėnų centrinėje aikštėje.

„Pats laikas atsikratyti nekompetencijos. „Syriza“ eksperimentas baigsis sekmadienį“, – pabrėžė jis.

Vienas analitikas sakė, kad didžiausias klausimas išlieka dėl neapsisprendusių rinkėjų, kurių daugelis sausį palaikė „Syriza“ ir A.Ciprą, bet dabar yra nusivylę jo nesugebėjimu išvaduoti Graikiją nuo griežtų ES finansinio gelbėjimo paketo sąlygų.

„Tai klausimai, į kuriuos atsakyti nelengva, ir panašu, kad aiškaus vaizdo nebus iki paskutinės minutės“, – perspėjo politikos analitikas Johnas Loulis (Džonas Lulis).