„Nors vartotojai gali įsigyti aukščiausios kokybės produkcijos, deja, ne visi tai vertina“, – teigė Žemės ūkio konsultavimo skyriaus vadovas Robertas Golcas.

„Slovėnų įprotis yra toks, kad dabar dauguma jų eina į didelius prekybos centrus ir perka bulves ten, o ne iš ūkininkų“, – kalbėjo Prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Janezas Okornas.

Prieš 25 metus 83 proc. Slovėnijos bulvių buvo vietinės, šiandien šis skaičius sumažėjo perpus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tendencijos rodo, kad slovėnai gali mokėti šiek tiek brangiau, todėl kaina jiems nėra problema. Būtina suprasti, kad, pirkdami vietinę produkciją, remiame Slovėnijos žemės ūkį, Slovėnijos gamybą ir, žinoma, eksportą“, – šnekėjo Slovėnijos žemės ūkio ministrė Mateja Čalušič.

Slovėnijos Gorenskos regionas anksčiau garsėjo kulinariniu požiūriu išskirtinėmis bulvėmis – pagal išvaizdą, skonį ir kokybę. Čia netgi buvo sandėlis, iš kurio bulvės keliaudavo į visą Jugoslaviją.

„Šenčūro mieste taip pat yra Marijos Teresės statula, laikanti skeptrą ir bulvę“, – pabrėžė moteris.

Šiandien Slovėnijos žemės ūkio realybė – kitokia.

„Deja, bulvių augintojų skaičius mažėja tiek Gorenskos regione, tiek platesniame Slovėnijos kontekste“, – nurodė J. Okornas.

„Raginame Slovėnijos vartotojus perkant stebėti prekių kilmę ir suteikti Slovėnijos ūkininkams pirmenybę Slovėnijos maisto tiekimo grandinėje“, – kalbėjo Žemės ūkio ir miškų rūmų prezidentas Jožė Podgoršekas.

Ūkininkai ragina atsakingas institucijas taip pat griežčiau tikrinti, iš kur daržovės atkeliauja. Bet ir vietiniams prekeiviams siūloma visada atidžiai žiūrėti, ar kokybiškomis bulvėmis prekiauja.