Šylant Kubos ir JAV santykiams, pirmąsyk po daugiau kaip pusės šimto metų iš Floridos valstijos į šią Karibų jūros salą išplauks komercinis keltas. Tai reikšmingas proveržis. Atrodo, Kuba daugiau nebus kalėjimu po atviru dangumi.

Komplikuota istorija

Iranas ir Kuba, anksčiau aukščiausių JAV pareigūnų vadintos blogio ašies valstybėmis, atrodo, skinasi kelią į laisvę.

Abiem šalims amerikiečiai taikė įvairias sankcijas – nuo finansinių iki diplomatinių. Bet situacija, regis, keičiasi. Tiek Iranas, tiek Kuba, tiek ir Amerika nebenori kariauti.

Su Havana Vašingtonas nepalaikė jokių ryšių beveik pusę šimto metų. Mažytė Kuba Šaltojo karo metais dažnai įvardyta reikšmingiausia grėsme JAV interesams Vakarų pusrutulyje. Ryšiai tarp Kubos ir JAV nutrūko po to, kai saloje valdžią perėmė Fidelio Castro vadovaujami komunistų sukilėliai.

Jie XX a. šeštajame dešimtmetyje nuvertė Fulgencio Batistos režimą ir ilgam įsitvirtino šalies valdžioje. Tuo smarkiai pasipiktino ne tik Amerikos politikai, skelbę karą pasauliniam komunizmui, bet ir amerikiečių verslas, tuo metu sėkmingai investavęs Kuboje. Daugelis JAV kapitalo įmonių buvo nacionalizuotos, o patys kapitalistai, kaip juos vadino komunistai, išprašyti iš salos.

Netrukus po revoliucijos Amerika paskelbė Kubai sankcijas ir nutraukė tarpusavio ryšius.

Tiesa, Šaltojo karo metais strateginę Kubos padėtį Vakarų pusrutulyje siekė išnaudoti SSRS.

Kuba netrukus tapo viena iš svarbiausių Maskvos sąjungininkių Lotynų Amerikoje. 1962 m. tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas sugalvojo saloje vos už poros šimtų kilometrų nuo JAV teritorijos dislokuoti branduolines raketas. Tai sukėlė vieną iš didžiausių krizių Šaltojo karo metais – Karibų krizę. Dvi supervalstybės vos neatsidūrė ties branduolinio karo slenksčiu. Laimė, sveikas protas nugalėjo – SSRS dėl amerikiečių jūrų blokados paskutinę minutę atitraukė laivus nuo Kubos pakrantės, taip ir nespėjusios dislokuoti jais plukdytų raketų.

Tiesa, Maskvos ir Havanos draugystė visuomet buvo, pavadinkime, asimetrinė – Kuba smarkiai priklausė nuo paramos iš SSRS: žaliavų, ginkluotės, finansinės pagalbos.

Be to, SSRS buvo viena iš svarbiausių kubietiško cukraus realizavimo rinkų. Cukranendrių auginimas, beje, išlieka svarbiausia Kubos žemės ūkio šaka ir dabar, nors derliai pamažu menksta.

Žlugus SSRS, Kubą ištiko ekonominė krizė. Problemas dar pagilino tai, kad Kuba taip ir neatsisakė planinės ekonominės sistemos.

Didžiąją dalį gamybos tebevaldo Kubos vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Kita vertus, pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje.

Vienas iš svarbiausių salos ekonomikai sektorių, kuriame atsisakyta planinės ekonomikos principų, – turizmo. Spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos tam tikruose sektoriuose, kaip turizmas, – liberali laisvos rinkos ekonomika.

Turizmas generuoja nemenkas pajamas. Pasak oficialios statistikos, pastaruoju metu Kuba tampa itin populiaria vieta tarp vakariečių turistų. Jų kasmet čia atvyksta daugiau nei po milijoną.

Tiesa, amerikiečiams kol kas keliauti po Kubą be jų valdžios leidimo negalima. Jeigu atsivertų dar ir ši siena, Kuba iš to daug pasipelnytų.

Investicijos į salą kol kas taip pat neplūsta kaip iš gausybės rago. Taip yra todėl, kad kiekvienas investuotojas privalo įveikti sudėtingą biurokratijos mechanizmą. O tai – laiko ir pastangų reikalaujantis procesas.

Kubos vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas bei produktų racionus gyventojams. Kuboje tebeveikia ir maisto produktų paskirstymo kortelėmis sistema. Ši sistema užtikrina vargingai gyvenančių kubiečių pragyvenimo lygio stabilumą, tačiau centralizacija trukdo šalies ekonomikos vystymuisi.

O investicijos – būtinos, kad šalis galėtų būtų modernizuota ir  ekonomiškai sustiprėti.

Lotynų Amerikos žaidimas

Kubos vyriausybė suvokia, kad režimo stabilumas itin priklauso nuo finansinių-ekonominių pamatų.

Ir vienas iš būdų garantuoti stabilias pajamas – investicijos ir  modernizacija. O būti ir toliau susipykus su Amerika – galingiausia regiono valstybe, turinčia ir stipriausią ekonomiką, – neišmintinga.

Bet tam tikra prasme turėti amžiną priešą nėra prasmės ir Jungtinėms Valstijoms. Kuba – maža, vos 10 mln. gyventojų turinti šalis ir realiai nekelia jokio objektyvaus pavojaus Amerikos saugumui.

JAV pasaulyje šiuo metu turi ir kitų opių problemų – silpsta jos globalus vaidmuo, auga Kinijos galia, Vidurio Rytų problemos bei Rusijos prieštaravimai... Taigi, toliau tęsti Šaltąjį karą prieš Kubą – neracionalu.

Be to, ir Lotynų Amerikoje Vašingtonas, nors gerbiamas, nėra ypač mylimas. Taigi sprendimas dėl Kubos – svarbus, JAV badant taisyti savo įvaizdį čia, nors tokių šalių kaip Venesuela ar Bolivija vadovai toliau skeptiškai žiūri į amerikiečių ketinimus.

Šiuos maištininkus, beje, nors ne taip garsiai, bet vis dėlto palaiko ir kitų Lotynų Amerikos šalių lyderiai – ypač Argentinos, seniai mezgančios ryšius su oponuojančiomis Amerikai galingomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija bei Rusija, ir galingiausia Lotynų Amerikos valstybe – Brazilija. Šios valstybės vadovė Dilma Rousseff prieš kurį laiką oficialiai išreiškė savo pasipiktinimą amerikiečių šnipų vykdytu jos telefoninių pokalbių pasiklausymu ir nevyko į Vašingtoną su anksčiau planuotu vizitu.

Galima sakyti, kad amerikiečiai Pietų Amerikos regione, kurį tradiciškai laiko savo interesų sfera, teturi vos kelis tikrus sąjungininkus: Panamą, Kolumbiją ir Čilę.

Popiežiaus įtaka

Reikšmingą vaidmenį normalizuojant dviejų istorinių priešininkių santykius, regis, suvaidino ir Romos Katalikų Bažnyčia.

Pasak amerikiečių spaudos, būtent Vatikanas spaudė JAV ir Kubą pagaliau sėsti prie derybų stalo. Ir į šį popiežiaus Pranciškaus raginimą lyderiai negalėjo neatsakyti.

Derybos, pasak žiniasklaidos, prasidėjo dar 2013 m. Kanadoje įvyko pirmas derybų raundas, o vėliau pokalbiai pratęsti Vatikane. Nors Vatikanas oficialiai kritikuoja Kubos režimą, kad šis riboja žmonių teisę reikšti savo nuomonę, tiek Pranciškus, kuris ketina aplankyti komunistinę šalį šių metų rudenį, tiek jo pirmtakai – Benediktas XVI ir Jonas Paulius II, kurie taip pat lankėsi Kuboje, visuomet bandė išlaikyti gerus santykius su šios pamaldžios šalies vyriausybe.

Vis dėlto Vatikanas tiesiogiai įsikišo į Amerikos ir Kubos santykių problemų sprendimą tik Bažnyčiai ėmus vadovauti Pranciškui, kilusiam iš Argentinos.

Kaip sakoma, dabartinis popiežius – suinteresuotas gerais Lotynų ir Šiaurės Amerikos ryšiais.

Kita vertus, jo gimtinėje Argentinoje tebeskamba itin kritiški vertinimai JAV, o ypač Didžiosios Britanijos atžvilgiu.

Rankų paspaudimas

Pirmąsyk Kubos ir JAV vadovai susitiko Panamoje balandžio pradžioje.

Čia vyko Amerikos šalių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Kuba. Raulis Castro, Kubos vadovas ir žymiojo revoliucionieriaus F.Castro brolis, B.Obamą po jų pokalbio pavadino sąžiningu žmogumi. Jis drauge paragino amerikiečius atšaukti jo šalies ekonominę blokadą.

B.Obama pareiškė, kad Kubos ir Jungtinių Valstijų santykių normalizavimas – viso Lotynų Amerikos regiono santykių lūžis.

"Faktas, kad prezidentas R.Castro ir aš sėdime čia kartu, žymi istorinę progą", – džiaugėsi JAV vadovas. Tiesa, abiejų šalių vadovai po to susitikimo pridūrė, kad nuomonių skirtumų išlieka, tačiau jie nėra tokie, kad nebūtų įmanoma bendradarbiauti.

Laivu į Kubą

Keltų linijos į Kubą atidarymas reikšmingas ne tik dėl savo simbolinės prasmės, bet ir praktiškai naudingas daugeliui žmonių, vykstančių iš Kubos į JAV ir priešinga kryptimi.

Keltų linija palengvins susisiekimą tarp abiejų šalių ir leis tūkstančiams žmonių pasiekti jų norimą vietą. Keltai, be to, galės gabenti krovinius į salą, esančią vos už 150 km nuo Floridos pietinių krantų.

Netrukus po to, kai JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras atšaukė draudimą, mažiausiai trys bendrovės:  "United Americas Shipping Services", "United Caribbean Lines", ir "Airline Brokers Co." – patvirtino gavusios licencijas pradėti organizuoti keltų reisus.

Jungtinės Valstijos, be to, jau yra leidusios skraidyti į Kubą užsakomųjų reisų lėktuvams, siekdamos sudaryti iš Kubos kilusiems amerikiečiams galimybę aplankyti savo šeimas.

Majamyje, Floridoje, įsikūrusios laivybos bendrovės "United Americas Shipping Services" prezidentas Josephas Hinsonas patvirtino, kad jo įmonė gavo Iždo departamento leidimą rengti keltų reisus.

"Šiandienos veiksmai – didelis žingsnis į priekį", – tvirtino jis.

Tiesa, amerikiečiams, planuojantiems keliones į Kubą, vis dėlto reikia atitikti bent vieną iš dvylikos kriterijų, nustatytų Valstybės departamento.

Pagal sankcijų sušvelninimo aktą, apie kurį Baltieji rūmai paskelbė pernai gruodį, į komunistinę Kubą JAV piliečiai gali vykti tik aplankyti savo šeimų, su oficialiais vyriausybės reikalais, vykdyti humanitarinių projektų arba dalyvauti sporto renginiuose.

Taigi turistinės kelionės į Kubą kol kas lieka suvaržytos.

Vis dėlto, pasak laivybos kompanijų, jūrų kelias į Kubą – kur kas efektyvesnis ir pigesnis nei oro transportas, ir jie nesijaudina, kad kol kas nebus turistų. Pasak jų, keleivių pakaks.

"Tai labai svarbi galimybė tiek Kubai, tiek JAV, – pastebėjo Jamesas D. Whisenandas, "America Cruise Ferries" atstovas. – Keltu galima iš Majamio į Havaną patekti vos per devynias valandas."

Kuba: svarbiausi faktai

Geografija: Kuba yra didžiausia Karibų salyno sala. Ji driekiasi iš rytų į vakarus apie 1,2 tūkst. km, o jos plotis plačiausioje vietoje – 191 km. Nuo žemyninės JAV dalies ją skiria Floridos sąsiauris, o nuo Espanjolos (Haičio) salos – Vėjų sąsiauris. Artimiausios Kubos kaimyninės šalys – Jamaika, Haitis, Dominikos Respublika ir JAV.

Politika: Kuba yra socialistinė parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra vietos Komunistų partijos rankose. Kuba – vienintelė oficialiai socialistinė valstybė Šiaurės ir Pietų Amerikoje. 1958–1959 m. į valdžią atėjo Fidelis Castro, vėliau šalies vadovo poste jį pakeitė jo brolis Raulis.

Ekonomika: vienas iš kertinių Kubos ekonomikos variklių – turizmas. Šis ekonomikos sektorius sparčiai plėtojasi. Per dešimt metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 mln. turistų, daugiausia iš Kanados ir ES šalių, o pajamos siekė apie 2,1 mlrd. JAV dolerių. Svarbiausi eksporto partneriai: Nyderlandai, Kanada, Kinija, Rusija. Svarbiausi importo partneriai: Vokietija.

Kariuomenė: nuo 1975 m. iki maždaug 1989 m. stipri SSRS karinė pagalba leido Kubai sustiprinti kariuomenę. Kubai netekus SSRS paramos, sumažėjo ir Kubos karinės pajėgos. Jos nuo 235 tūkst. (1994 m.) buvo sumažintos maždaug iki 60 tūkst. (2003 m.). Kubos vyriausybė karinėms išlaidoms išleidžia apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.