Nuo galingų geologinių jėgų malonės priklausoma Islandija bando atsigauti po ugnikalnio išsiveržimo, paralyžiavusio ne tik salą, bet ir visą Senąjį žemyną.
Ūkininkų košmaras
Šie metai yra ilgi ir sunkūs tiems, kas gyvena prie Islandijos Ejafjadlajokudlio ugnikalnio, rašo Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC naujienų svetainė. Kai šių metų kovą jis išsiveržė, kilo tikras chaosas, nes Europos lėktuvai buvo nutupdyti baiminantis, kad vulkaniniai pelenai gali pakenkti jų varikliams. Bet po kelių savaičių saugumo ekspertai uždegė žalią šviesą, ir oro bendrovių bei jų keleivių gyvenimas grįžo į įprastas vėžes.
Prie ugnikalnio gyvenantiems žmonėms pasisekė mažiau. Pietų Islandijos regionas, kur stūkso Ejafjadlajokudlis, gyvena iš žemės ūkio. Potvyniai, kuriuos sukėlė ugnikalnio ištirpdytas ledas, beveik sunaikino dalį fermų.
Poula Kristin Buch ir jos vyras turėjo šešiasdešimt hektarų dirbamos žemės.
"Kai prasidėjo potvyniai, mūsų 10 metų darbas nuėjo perniek vos per kelias sekundes, – guodėsi moteris. – Jie sunaikino mūsų pasėlius, ir dabar prireiks dvejų metų, kol galėsime vėl tinkamai suarti laukus ir ką nors sėti."
Baisiausia buvo nežinia
Kai tik prasidėjo išsiveržimas, žmonės buvo evakuojami iš regiono.
"Evakuacija nebuvo baisiausias dalykas. Mes labai bijojome nežinodami, ką pamatysime grįžę. Štai kas buvo baisiausia", – prisipažino P.K.Buch.
Grįžę sutuoktiniai išvydo savo ūkį visą padengtą pelenais. Jie nebuvo vieni: viso regiono gyvenimą paralyžiavo storas pilkas dulkių kilimas.
Po kelių savaičių sunkaus darbo pelenus pavyko išvalyti, bet jie vis tiek paliko sunkiai išdildomą pėdsaką, skundėsi P.K.Buch. Visą vasarą ji buvo priversta laikyti savo galvijus garde. Aštrios pelenų dalelės, kenkiančios karvių dantims, liko paslėptos žolėje, todėl apie ganymą teko pamiršti.
Islandijos vyriausybė teikia finansinę pagalbą ūkininkams, bet moralinės žalos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimą žemės ūkiui, neįmanoma apskaičiuoti pinigais.
Viešbučiai ištuštėjo
Nuo išsiveržimo nukentėjo ne vien žemės ūkis. Turizmo sektorius, paprastai suaktyvėjantis vasarą, irgi patyrė skaudų smūgį. Vien pietinis Islandijos regionas prarado 4,5 mln. dolerių (12 mln. litų) pajamų.
Kalnų gidas Ársællas Haukssonas du mėnesius negalėjo vežioti turistų į ugnikalnių regioną. Jis savo akimis matė išsiveržimą ir sakė, kad vaizdas buvo neįtikimas.
"Jeigu tuo metu būtumėte buvę čia, būtumėte matę didžiulį pelenų debesį ir girdėję smarkų gaudesį. Garso bangos tarsi smogdavo į krūtinę, tai buvo panašu į griaustinį, – pasakojo gidas. – Iš kraterio per sekundę išsiverždavo nuo 250 iki 450 t lavos. Mačiau ją vos per metrą nuo savęs."
Johannas Frimannssonas dirba nedidelio viešbučio vadybininku Skogaro mieste, esančiame prie Ejafjadlajokudlio.
"Mes turime septynis kambarius. Prieš ugnikalniui išsiveržiant jie beveik visuomet būdavo užimti. Po to žmonės pradėjo atšaukti užsakymus, balandį ir gegužę kambariai buvo tušti", – pasakojo jis.
Vilties žybsnis
Bet dabar turizmo verslininkams sužibo viltis pakilti iš pelenų tikrąja šio žodžio prasme. Iš pradžių baidęs žmones, dabar Ejafjadlajokudlis savo įspūdingu gamtovaizdžiu traukia vis daugiau smalsuolių. Pasak A.Haukssono, ugnikalnis virto atrakcija.
"Žmonės labai noriai čia lankosi ir klausinėja apie ugnikalnį. Jie klausia, kaip jis paveikė mūsų gyvenimą, kur galima pamatyti lavos. Taigi dabar galime daug parodyti turistams", – pasakojo gidas.
Jam pritarė ir J.Frimannssonas: viešbučio užsakymų rugsėjui ir spaliui dar niekada nebuvo tiek daug.
Įspūdingas gamtovaizdis
Ejafjadlajokudlis per du mėnesius išsiveržė daug kartų. Prie pagrindinio 2 km pločio kraterio artintis vis dar pavojinga, bet 6 km žemiau, kur pirmą kartą plūstelėjo lava, jau galima saugiai vaikščioti. Čia žemė nusidažė raudona, geltona ir oranžine spalvomis, kai kur vis dar jaučiamas aitrus sieros kvapas. Vietomis iš pelenų dar kyla garai, o lava dar neataušo, bet keliautojai jau bando per ją pavaikščioti.
Profesorius Andreasas Rauchas, su dukra Zoe neseniai ryžęsis žygiui prie vulkano, sakė pamatęs pasakišką peizažą: "Tai unikali vieta, tarsi vaikščiotum Mėnulyje."
Vokietė Ruth Fokken netrukus irgi ketina pakilti į Ejafjadlajokudlį.
"Jie sakė, kad ten dar yra šviežios lavos, tai tikrai labai įdomu", – sakė moteris.
Amerikietis turistas Christopheris Bedicsas net nesitikėjo, kad galės nuvažiuoti prie ugnikalnio praėjus tiek mažai laiko, kai jis išsiveržė.
"Tai stulbinama, čia vaikščioti – tikra privilegija, – įspūdžiais dalijosi amerikietis. – Yra vietų, kur dar gali pajusti karštį, kuris veržiasi iš po žemės. Pasaulyje yra labai mažai vietų, kur gali pamatyti ką nors panašaus."
Gali pateikti staigmenų
Tačiau ugnikalnis dar gali atnešti nemalonių netikėtumų. Mokslininkai nėra tikri, ar jis daugiau neišsiverš.
"Istoriškai išsiveržus Ejafjadlajokudliui pabusdavo ir netoliese esantis Katlos ugnikalnis, – sakė Islandijos geofizikas Ari Trausti Gudmundssonas. – Tai nėra taisyklė, bet yra tikimybė. Kol kas Katlos aktyvumo nepastebėjome. Tikėkimės geriausio. Aš žinau, kad Katla vieną dieną išsiverš, bet nei aš, nei kas kitas negali įvertinti išsiveržimo stiprumo ar padarinių."
Šių žodžių nenorėtų girdėti Islandijos ūkininkai ir viešbučių savininkai. Bet Islandija, kurios grožis gniaužia kvapą, visuomet gyveno tokioje nežinioje, nes šalis yra priklausoma nuo galingų geologinių jėgų, slypinčių po ja, malonės.
Sumatrą sukrėtė ugnikalnis
Praėjusios savaitės pabaigoje ugnikalnis išsiveržė Indonezijoje, Sumatros salos šiaurėje. Tai jo pirmas išsiveržimas per pastaruosius 400 metų. Antras stipresnis išsiveržimas užfiksuotas šio pirmadienio rytą, o tamsiai pilkų dūmų ir vulkaninių pelenų stulpas net buvo iškilęs į dviejų kilometrų aukštį.
Iš aplinkinių kaimų buvo evakuota apie 30 tūkst. žmonių, tačiau daugelis jų jau antradienį grįžo namo, tačiau pareigūnai sako nesantys tikri, ar ugnikalnis nebekelia grėsmės.
Naujausi komentarai