Abi partijos tvirtina, kad būtina imtis priemonių kovai su ekonomine nelygybe, bet lobistinė verslo asociacija CEOE perspėjo, kad vyriausybės ekonomikos programa yra „artima populizmui“ ir darys „labai neigiamą“ poveikį darbo vietų kūrimui šalyje, ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje.

Kokių pagrindinių priemonių siūlo imtis naujoji Ispanijos vyriausybė?

Darbo rinka

Koalicija žada atšaukti kai kuriuos pakeitimus, įvestus buvusios Ispanijos konservatorių vyriausybės per patį ekonominės krizės piką 2012 metais, siekiant paversti darbo rinką lankstesne, supaprastinant darbuotojų atleidimo tvarką ir sumažinant darbuotojų atleidimo kaštus.

Ji nori atsisakyti arba gerokai suvaržyti kai kuriuos prieštaringai vertinamus darbo rinkos įstatymų pakeitimus, tokius kaip galimybė atleisti oficialiai sergantį darbuotoją arba vienašališkai pakeisti darbo sutartį.

Buvęs ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) šios reformos ėmėsi norėdamas sumažinti didelį nedarbą šalyje, tačiau kritikai sako, kad dėl jos sumažėjo darbuotojų atlyginimai ir padaugėjo laikino darbo vietų.

Minimalaus darbo užmokesčio pakėlimas

Buvusi P. Sanchezo vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą pakėlė 22 procentais iki 1050 eurų.

Jo naujoji koalicija ketina ją didinti ir toliau, kad kadencijos pabaigoje 2020 metais ji sudarytų 60 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo, dabar siekiančio 1970 eurų.

Pensijos

Pensijos vėl turėtų būti perskaičiuojamos, įvertinant infliaciją. To nebuvo daroma nuo 2014 metų.

Didesni mokesčiai

Vyriausybė nori pakelti pajamų mokesčius asmenims, uždirbantiems daugiau nei 130 tūkst. eurų per metus. Taip pat ketinama nustatyti 15 proc. minimalų įmonių pelno mokestį, tuo metu bankams ir energetinėms įmonėms jis siektų 18 procentų.

Siekiama neleisti įmonėms pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir įstatymų spragomis bei mokėti gerokai mažiau nei dabar numatytas oficialus bazinis 25 proc. pelno mokesčio tarifas.

Didžiausia Ispanijos profesinė sąjunga CCOO „teigiamai“ vertina vyriausybės bendrą programą, tačiau kritikuoja „ambicijų stoką“ mokesčių srityje, primindama, kad dabar mokesčiai Ispanijoje nesiekia Europos vidurkio.

Būsto nuomos rinka

Koalicija norėtų suteikti miestų, kur būsto nuomos kainos labai išaugo, merams teisę laikinai įvesti nuomos mokesčio „lubas“.

Pastaraisiais metais būsto nuomos kainos labai išaugo Madride ir Barselonoje. Tai siejama su padidėjusiu trumpalaikės būsto nuomos platformų, tokių kaip „Airbnb“, turistams teikiamų paslaugų populiarumu, dėl kurio būsto ilgalaikės nuomos pasiūla gerokai sumažėjo.

Tačiau toks pasiūlymas kelia nekilnojamojo turto sektoriaus nepasitenkinimą. Jo atstovai tvirtina, kad tokie suvaržymai sumažins investicijas į nuomai statomą nekilnojamą turtą, o tai dar labiau padidins būstų pasiūlos trūkumą.

Skolos mažinimas

Abiejų partijų koalicinėje sutartyje įsipareigojama „laikytis biudžetinės drausmės mechanizmų“, neužsibrėžiant konkretaus tikslo mažinti Ispanijos skolą, dabar siekiančią beveik 100 proc. šalies BVP.

Pernai Europos Komisija kritikavo Madridą dėl per lėtai mažinamos valstybės skolos.