Rimtos problemos

Italija yra trečioji pagal pajėgumą euro zonos ekonomika. O kai Didžioji Britanija išstos iš Bendrijos, Italija taps trečiąja pagal pajėgumą ekonomika visoje ES.

Italijos svoris Europos ekonominėje struktūroje kelia nerimą ekonomistams – po referendumo, kurio metu italai atmetė vyriausybės siūlomas konstitucines reformas ir išspyrė iš valdžios premjerą Mateo Renzi, įsivyravęs politinis netikrumas reiškia, kad tikriausiai įstrigs būtinos ekonomikos reformos, o galbūt į valdžią apskritai ateis euroskeptiškos jėgos, kurios žada persvarstyti šalies narystę euro zonoje.

Negana to, Italijos bankų sektorius skęsta vadinamosiose neveiksniose paskolose. Kai kurioms iš finansinių institucijų, pavyzdžiui, seniausiam pasaulio bankui "Monte dei Paschi di Siena", jau prireikė valstybės finansinio palaikymo, kitoms – dar gali prireikti.

Jeigu išsipildytų blogiausias scenarijus ir žlugtų šalies bankų sektorius, tai sukeltų krizę ne tik Italijoje, bet galbūt ir globalioje finansų sistemoje, ir ji būtų panaši į tą, kuri kilo 2008 m. JAV.

Skaičiuojama, kad Italijos bankai turi sunkiai suvokiamą sumą (apie 360 mlrd. eurų) neveiksnių paskolų, t.y. išduotų kreditų, kurių niekas nenori grąžinti. Vien "Monte dei Paschi di Siena" turi 47 mlrd. eurų neveiksnių paskolų, tai sudaro net 40 proc. viso banko kreditų portfelio.

360 mlrd. eurų suma sudaro net apie penktadalį viso Italijos BVP. Maža to, iš šios sumos apie 200 mlrd. eurų paskolų yra visiškai neveiksnios paskolos, t.y. iš esmės tai suma, kurią gali tekti nurašyti į nuostolius.

Negana to, Italijos bankuose guli apie 550 mlrd. eurų kreditų iš viso pasaulio, tarp jų – 250 mlrd. eurų iš Prancūzijos bankų ir 90 mlrd. iš Vokietijos. Vien "Deutsche Bank" praradimai dėl italų problemų būtų 30 kartų didesni nei po Graikijos bankroto.

Politinės diskusijos

Dabar jau atsistatydinančio premjero M.Renzi vyriausybė siekė peržiūrėti euro zonos bankų taisykles – konkrečiau, bankams gelbėti vyriausybė planavo panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, o ne devalvuoti bankuose laikomus indėlius – tai numato ES finansų normos.

M.Renzi nuogąstavo, kad indėlių nuvertėjimas gali sukelti dar didesnę krizę, mat indėlininkai gali masiškai pradėti atsiimti pinigus iš bankų, o tai taptų nepakeliama našta finansinėms institucijoms.

Prieš M.Renzi planus valstybės pinigais remti bankus kategoriškai pasisakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pareiškė neketinanti keisti ES finansų taisyklių kas dvejus metus.

Pagal dabar ES taisykles valstybės lėšos negali būti naudojamos bankams gelbėti – mokėti turi akcininkai, privatūs investuotojai ir obligacijų savininkai.

Be to, M.Renzi vyriausybė siekė, kad Briuselis ir Berlynas nustotų galvoti tik apie diržų veržimąsi ir nedeficitinį biudžetą, o leistų didesnes išlaidas, kad ekonomika augtų.

"Šalys, kurių ekonomikos augo, tai pasiekė tik todėl, kad laužė biudžeto deficito taisykles, – tvirtino Italijos premjeras. – Ekonominiu požiūriu JAV yra turtingesnės nei prieš aštuonerius metus, Europa – atvirkščiai, silpnesnė. Jeigu vaistai neveikia po aštuonerių vartojimo metų, manyčiau, tokį gydymą galima vadinti beprasmiu. Jei griežtas taupymas yra visa, kas tau siūloma, tau niekas nepadės."

Iš tiesų nuo 2008 m. Italijos ekonominiai rodikliai tik blogėja – pavyzdžiui, vien pramonės gamyba šalyje smuko 25 proc.

Negrąžina skolų

Tiesa, Italija jau seniai nesilaiko Mastrichto kriterijaus, pagal kurį valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. šalies BVP. Šiuo metu Italijos skola viršija 130 proc. BVP ir pagal šį rodiklį euro zonoje italai atsilieka tik nuo į skolas iki ausų įklimpusių graikų.

Tiesa, lyginant su kitomis valstybėmis, Italijos įmonės ar gyventojai nėra taip smarkiai prasiskolinę kaip jų valstybė: įmonių įsiskolinimo lygis (85 proc. BVP) yra mažesnis nei ES vidurkis (110 proc.); gyventojų skolos sudaro apie 60 proc. BVP – ES šis rodiklis siekia 90 proc.

Kur problema? Ekonomistų teigimu, italams labai nesiseka grąžinti skolų – daugelis nemato reikalo to daryti ir tai  savotiškas įprotis.

Neveiksnių paskolų skaičius Italijos bankuose nuosekliai auga:  2008 m. tokių paskolų italų bankai turėjo apie 6 proc., o dabar  18 proc. visų išduotų kreditų sudaro neveiksnios paskolos.

Pagal šį rodiklį Italijos finansinių institucijų problemos netgi gilesnės nei JAV bankų 2008 m. (Amerikoje net ir 2008–2009 m. finansų krizės metu blogos paskolos sudarė vos 5 proc.). Dėl to menksta Italijos kreditų įstaigų akcijų vertė. Pavyzdžiui, vieno iš didžiausių Italijos bankų "UniCredit" vertė smuko beveik 30 proc.

Pavojus yra

Euro zonos finansų ministrai kol kas laikosi nuostatos, esą Italijos referendumo rezultatas nekelia grėsmės stabilumui.

"Iš esmės Italijos ekonominė padėtis ar Italijos bankų padėtis dėl referendumo rezultatų nesikeičia", – ramino Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, taip pat einantis Nyderlandų finansų ministro pareigas. Jam antrino ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.

"Nėra jokio pagrindo kalbėti apie euro krizę, – sakė jis. – Manau, tai turime priimti ramiai. Italijai skubiai reikia vyriausybės, kuri yra pasirengusi veikti."

Vis dėlto, lietuvių ekonomistų teigimu, jeigu Italijai po M.Renzi pasitraukimo pradėtų vadovauti populistai, norintys išstoti iš euro zonos arba ES, tai gali turėti negatyvių padarinių.

"Trumpuoju laikotarpiu jokios ekonominės įtakos nėra. Esminis klausimas, kuo M.Renzi vyriausybės griuvimas pavirs 2017 m. – ar bus išankstiniai parlamento rinkimai, ar bus paskirta technokratinė vyriausybė. Jei bus paskirta technokratinė vyriausybė, tai nieko blogo iš esmės neįvyktų", – pakomentavo "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, ekonominę ir politinę krizę visoje Europoje gali sukelti į Italijos valdžią norintis ateiti vadinamasis Penkių žvaigždučių judėjimas, kuris yra ne sykį pareiškęs, kad surengtų Italijoje konsultacinį referendumą dėl Italijos narystės euro zonoje.

"Yra viena rimta politinė rizika – jeigu į valdžią Italijoje ateis Penkių žvaigždučių judėjimas, tai galėtų destabilizuoti ES. Esant dabartinėms aplinkybėms, galima sakyti, kad nieko neįvyko. Mes dabar galime kalbėti tik apie alternatyvų rizikos scenarijų, kai daugiau nei viena valstybė nusprendžia pasitraukti iš ES", – pridūrė N.Mačiulis.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, taip pat pažymėjo, kad didžiausios rizikos kelia faktas, kad nauja Italijos valdžia gali pradėti kelti klausimus dėl išstojimo iš euro zonos.

"Euro zonai iškyla tam tikrų grėsmių. Toliau fragmentuojantis ES, sunku tikėtis, kad bendra valiuta veiktų efektyviai. Po referendumo vėl susilpnėjo euras dolerio atžvilgiu ir galima sakyti, kad tai nėra problema, nes padidės mūsų eksportas, bet tai yra trumpalaikė pergalė. Dabar bus keletas įtemptų mėnesių Europos institucijose, kur bus permąstoma praeitis, dabartis ir ateitis. Esant tokiam neapibrėžtumui, ES likimas labai neaiškus", – tvirtino G.Nausėda.

Jeigu Italija nuspręstų trauktis iš ES, tai galėtų reikšti ne tik Bendrijos, bet ir euro zonos byrėjimo pradžią. O tai, pasak N.Mačiulio ir G.Nausėdos, labai neigiamai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. į Italiją Lietuva eksportavo prekių už 1,151 mlrd. eurų – 11,6 proc. mažiau nei 2014 m., o importavo – už 475,7 mln. eurų, arba 5,5 proc. daugiau. Pagal eksportą pernai Italija buvo penkiolikta Lietuvos partnerė, o pagal importą – šešta.