Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS ketvirtadienį šios žinios nepatvirtino, tačiau pripažino, kad planuojama Ukrainai siųsti ginklų.

„Nieko netvirtinu ir nieko nepatvirtinu“, – sakė jis.

„Pradėsime procesą dėl ginkluotės perdavimo. Kokios, kokiais kiekiais – tų dalykų neskelbiame, neskelbsime“, – teigė A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ginklais būtina.

„Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kai esant tokiai padėčiai, kai Rusija yra sutelkusi savo karinius pajėgumus prieš Ukrainą, Ukrainai reikalinga maksimali parama – ne tik politinė, diplomatinė, bet ir karinė. Agresorius stabdo tik grėsmė, kad jis gaus adekvatų atkirtį“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras.

Pradėsime procesą dėl ginkluotės perdavimo. Kokios, kokiais kiekiais – tų dalykų neskelbiame, neskelbsime.

Kaip skelbia „Reuters“, pagal perdavimo trečiosioms šalims susitarimus Estija galės perduoti Ukrainai prieštankinių raketų „Javelin“, o Lietuva – raketų „Stinger“, sakė vienas šaltinių.

Pagal Jungtinių Valstijų eksporto kontrolės taisykles šalys turi gauti Valstybės departamento pritarimą bet kokių iš JAV gautų ginklų perdavimui trečiosioms šalims.

Apie duotą leidimą pranešta vėlai trečiadienį, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) prognozuojant, kad Rusija veršis į Ukrainą.

Anksčiau tądien jis per spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusija brangiai sumokės, jei įsiverš į Ukrainą.

Rusijos pareigūnai ne kartą neigė, kad Maskva planuoja invaziją į Ukrainą, bet prie Ukrainos sienų yra sutelkta apie 100 tūkst. rusų karių. Tokį Rusijos kariuomenės sutelkimą Vakarai vadina pasirengimu karui, siekiant neleisti Ukrainai įstoti į NATO.

Susiklosčiusi padėtis kelia didelį susirūpinimą Baltijos valstybėse ir kitose NATO šalyse, taip pat tarp JAV įstatymų leidėjų. Senatorių iš abiejų pagrindinių JAV partijų grupė šią savaitę lankydamasi Kijeve pažadėjo solidarumą ir ginklų.