Nors ekspertai perspėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje gali sukelti badą, trečiadienį paskelbtoje FAO metinėje ataskaitoje sakoma, kad jau 2021 metais „ūmų maisto trūkumą“ išgyvenančių žmonių skaičius išaugo dar beveik 40 milijonų.

Tarp 53 šalių, kuriose ši problema yra aktuali, blogiausia padėtis yra Kongo Demokratinėje Respublikoje, Etiopijoje, Jemene ir Afganistane, kur pernai valdžią perėmus Talibanui badas gresia milijonams žmonių.

Jungtinės Tautos terminą „ūmus maisto trūkumas“ (angl. acute food insecurity) vartoja tada, kai nepakankama mityba sukelia tiesioginį pavojų žmonių gyvybei ar galimybei pragyventi.

„Tai yra badavimas, kuris gali virsti badu ir sukelti daugybę mirčių“, – nurodė FAO.

Tai yra badavimas, kuris gali virsti badu ir sukelti daugybę mirčių.

Šis skaičius nuolat augo nuo 2016 metų, kai buvo paskelbta pirmoji FAO, Pasaulio maisto programos ir Europos Sąjungos ataskaita.

2021 metais badaujančiųjų skaičiaus augimą „lėmė pavojingas trigubas konfliktų, ekstremalių oro sąlygų ir ekonominių sukrėtimų derinys“, paveikęs 53 šalių gyventojus, skelbia FAO.

Nors šioje ataskaitoje neatsižvelgiama į karą Ukrainoje, FAO teigimu, karas „daro labiausiai niokojamą poveikį maisto krizę išgyvenančioms šalims, taip pat šalims, atsidūrusioms prie bado slenksčio“.

Rusija ir Ukraina yra pagrindinės svarbių žemės ūkio produktų – nuo kviečių ir saulėgrąžų aliejaus iki trąšų – eksportuotojos. FAO anksčiau skelbė, kad dėl konflikto pasaulinės maisto kainos kovo mėnesį pasiekė aukščiausią lygį.

„Karas jau parodė, kaip glaudžiai tarpusavyje yra susiję ir kokios trapios yra pasaulinės maisto sistemos“, – teigė FAO.

„Perspektyvos nėra geros“

Agentūra pabrėžė, kad kelios didelę maisto krizę išgyvenančios šalys pernai beveik visas savo kviečių atsargas importavo iš Rusijos ir Ukrainos. Tarp tokių šalių yra Somalis, Kongo Demokratinė Respublika ir Madagaskaras.

Organizacija taip pat perspėjo, kad „tolesnės perspektyvos nėra geros“.

Jeigu šiandien nebus suteikta daugiau pagalbos kaimo bendruomenėms, bado ir pragyvenimo šaltinių praradimo mastai bus siaubingi“, – teigiama pranešime.

„Siekiant to išvengti, reikia imtis skubių humanitarinės pagalbos veiksmų plačiu mastu“, – sakoma ataskaitoje.

2021 metais pagrindinė bado priežastis 24 šalyse buvo vykstantys konfliktai arba padėties nesaugumas. Tai palietė 139 mln. žmonių.

Ekonominiai „sukrėtimai“,  kuriuos dar padidino COVID-19 pandemijos poveikis turėjo įtakos 30,2 mln. žmonių 21 šalyje.

Ekstremalios oro sąlygos buvo pagrindinis ūmų maisto trūkumą sukėlęs veiksnys aštuoniose Afrikos šalyse, kur maisto trūko 23,5 mln. gyventojų.

FAO nurodė, kad organizacijai reikia 1,5 milijardo JAV dolerių (1,42 mlrd. eurų), kad stabilizuotų ir padidintų vietinio maisto gamybą rizikos regionuose, kur prasideda sodinimo sezonas.

„Negalima švaistyti laiko“, – nurodė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija.