JT Generalinė Asamblėja 28-ą kartą pasmerkė JAV embargą Kubai

Prieš tokią rezoliuciją, be JAV, balsavo tik Izraelis ir Brazilija. Dar dvi Vašingtono sąjungininkės – Ukraina ir Kolumbija – susilaikė.

Ekonominė blokada, paskelbta 1960 metų spalio 19 dieną ir pratęsta 1962-aisiais, reaguojant į Havanos sprendimą nacionalizuoti JAV priklaususias naftos perdirbimo įmones, lieka abiejų šalių priešpriešos per Šaltąjį karą tvariu palikimu.

Per dvi dienas trukusius debatus Generalinėje Asamblėjoje embargas buvo pasmerktas kaip „pasenęs“ ir „nežmoniškas“.

2016 metais JAV pirmąkart susilaikė per kasmetinį balsavimą, Vašingtonui tuomečio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) iniciatyva pradėjus istorinį suartėjimą su Havana.

Tačiau prie Baltųjų rūmų vairo 2017 metais stojus prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) dvišaliai diplomatiniai santykiai vėl atšalo.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodrigeuzas (Brunas Rodrigesas) pareiškė, kad į valdžią atėjus D. Trumpui „eskalavosi agresija Kubos atžvilgiu“. B. Rodrigeuzo teigimu, dabartinė JAV administracija „neslepia savo ketinimų ekonomiškai uždusinti Kubą ir padidinti žalą jos liaudžiai, jos nepriteklių ir kančias“.

Havanos skaičiavimais, dėl embargo salos valstybės ekonomikai buvo padaryta 138 mlrd. dolerių (124 mlrd. eurų) žala, skaičiuojant pagal dabartinį valiutos kursą.

JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Kelly Craft (Keli Kraft) dėl tokios padėties apkaltino Kubos režimą, jos teigimu, smurtaujantį prieš savo paties žmones ir kurstantį nestabilumą regione.

„Neprisiimame atsakomybės dėl šių piktnaudžiavimo apraiškų“, – pabrėžė diplomatė.

Brazilija, kurią šiuo metu valdo itin konservatyvus D. Trumpo sąjungininkas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), pirmą kartą per tokį balsavimą parėmė Jungtines Valstijas. Ankstesnį kartą prieš rezoliuciją kartu su JAV balsavo tik Izraelis.

Brazilų užsienio reikalų ministras Ernesto Araujo (Ernestu Araužu) savo šalies sprendimą paaiškino būtinybe kovoti su komunizmu.

„Kubos įtaka besivystančioms šalims JT sistemoje yra gėdinga ir turėtų liautis“, – sakė E. Araujo.

Kolumbija, kuri per praėjusių metų balsavimą išreiškė palaikymą Kubai, o šįkart susilaikė, pareiškė, kad jos sprendimą nulėmė Havanos „priešiškumas Kolumbijos atžvilgiu“ ir jos parama Venesuelos prezidentui Nicolas Maduro (Nikolui Madurui).