Visgi JT įspėjo, kad daugumai šalių laiku nepateikus savo planų, organizacija negalėjo pateikti patikimos pasaulinės apžvalgos.

Artėjant įtemptai JT klimato kaitos konferencijai (COP30) Brazilijoje, pažeidžiamos mažosios salų valstybės pasiskundė, kad trūksta naujų klimato kaitos įsipareigojimų, ypač iš didžiųjų teršėjų.

JT bendrosios klimato kaitos konvencija (UNFCCC) negalėjo įtraukti svarbių Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) paskelbtų tikslų į oficialų 2035 metų nacionalinių įsipareigojimų vertinimą, nes nė viena iš jų oficialiai nepateikė išsamių planų.

Vietoj to UNFCCC įtraukė šiuos pranešimus į apytikslius skaičiavimus kartu su savo ataskaita ir parodė, kad pasaulis pirmą kartą pradėjo mažinti šilumą sulaikantį išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau toli gražu ne pakankamai greitai.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę pareiškė, kad lėti valstybių veiksmai reiškia, jog pastangos apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus per trumpą laiką žlugs, o tai sukels pražūtingus padarinius viršijimo laikotarpiu, kai šalys stengsis iki šimtmečio pabaigos vėl sumažinti temperatūrą.

JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija teigė, kad iki 2035 metų išmetamųjų teršalų kiekis turi sumažėti 60 proc., palyginti su 2019 metų lygiu, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o tai yra ambicingesnis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslas.

„Mokslo duomenys taip pat aiškiai rodo, kad po bet kokio laikino viršijimo temperatūra gali ir turi būti kuo greičiau sumažinta iki 1,5 laipsnio Celsijaus, gerokai padidinus tempą visose srityse“, – pareiškime teigė JT klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas (Saimonas Stilas).

„Ribotas vaizdas“

Lapkričio 10-ąją Amazonėje prasidėsiančiose dvi savaites truksiančiose COP30 derybose dėl klimato kaitos bus siekiama išjudinti situaciją priešiškai nusiteikusių Jungtinių Valstijų, geopolitinės įtampos ir ekonominių problemų akivaizdoje.

Be to, jos vyks tokiu metu, kai visame pasaulyje, skatinant Kinijai, populiarėja atsinaujinančioji energija, o tai 2023 metais paskatino šalis pasižadėti atsisakyti taršaus iškastinio kuro.

Mažųjų salų valstybių sąjunga (AOSIS) atkreipė dėmesį į „nerimą keliantį atnaujintų tikslų trūkumą, ypač iš didesnių šalių, turinčių gerokai daugiau išteklių nei besivystančios šalys, kurioms tenka neproporcingai didelė klimato krizės, kurios jos nesukėlė, našta“.

Ji pridūrė, kad pažangos tempas turėtų „sukelti šoką kiekvienam piliečiui“.

Pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą šalys įsipareigojo apriboti visuotinį atšilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus nuo ikipramoninio laikotarpio (1850–1900 metais) – jei įmanoma, 1,5 laipsnio Celsijaus.

Šiuo metu vidutinis atšilimas jau yra apie 1,4 laipsnio Celsijaus, todėl daugelis mokslininkų mano, kad 1,5 laipsnio riba greičiausiai bus peržengta iki šio dešimtmečio pabaigos, nes ir toliau deginama nafta, dujos ir anglys.

Ekspertai teigia, kad jei temperatūra viršys 1,5 laipsnio Celsijaus, žmonijai greičiausiai teks bandyti stabdyti atšilimą naudojant anglies dioksido šalinimo iš atmosferos technologijas, kurios kol kas dar neveikia plačiu mastu.

Šalys kas penkerius metus turi pateikti vis ambicingesnius planus, vadinamus nacionaliniu lygiu nustatytais įpareigojimais (angl. Nationally Determined Contributions, NDC), o šiais metais turi būti pateikti planai iki 2035-ųjų.

JT antradienį pranešė, kad iki rugsėjo pabaigos, kai baigėsi terminas oficialiai metinei ataskaitai pateikti, tik 64 iš beveik 200 Paryžiaus susitarimo šalių pateikė savo NDC.

Todėl S. Stiellas teigė, kad dokumente „pateikiamas gana ribotas vaizdas“, ir privertė JT pabandyti atlikti bendresnius skaičiavimus, pagal kuriuos iki 2035 metų išmetamųjų teršalų kiekis turėtų sumažėti 10 procentų.

Į šį skaičiavimą buvo įtrauktas JAV pateiktas dokumentas, parengtas prieš Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sausį sugrįžtant į JAV prezidento postą.

Nuo to laiko jis paskelbė, kad antrą kartą išveda Jungtines Valstijas iš Paryžiaus susitarimo, pavadino klimato kaitą „apgaule“ ir ėmėsi riboti mokslinius tyrimus bei duomenų rinkimą.

Į šį vertinimą taip pat įtrauktas didžiausios pasaulyje teršėjos Kinijos įsipareigojimas iki 2035 metų išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 7–10 proc. – tai pirmas kinų absoliutus nacionaliniu lygiu nustatytas tikslas.

Taip pat buvo atsižvelgta į ES „pareiškimą dėl ketinimų“ iki 2035 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 66,25–72,5 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Apie tai buvo paskelbta rugsėjį, kai 27 šalių blokas susidūrė su vidiniais nesutarimais dėl savo užmojų klimato srityje.

„Mes dar kovoje, tačiau norėdami užtikrinti, kad šiandien visiems aštuoniems milijardams žmonių planetoje būtų galima gyventi, turime skubiai spartinti tempą – COP30 ir kiekvienais vėlesniais metais“, – sakė S. Stiellas.