Tai didžiausias katalikiškų institucijų, vienu metu atsiėmusių investicijas iš naftos, dujų ir anglių verslo, skaičius, nurodo komunikatą koordinavęs Pasaulinis katalikų klimato judėjimas (The Global Catholic Climate Movement).

„Klimato kaita jau veikia neturtingas ir į paribį nustumtas bendruomenes visame pasaulyje: sausromis, kylančiu jūros lygiu, badu ir ekstremaliais orais“, - sakė tėvas Peteris Bissonas (Piteris Bisonas), prie komunikato prisidėjusių angliškosios Kanados jėzuitų provincijolas.

"Esame pašaukti užimti poziciją“, - sakoma jo pareiškime.

Per pastaruosius dvejus metus kitos religinės institucijos yra panašiai atsiėmusios investicijas; tarp jų yra Episkopalinė Bažnyčia, Jungtinė Kanados Bažnyčia ir Škotijos Bažnyčia.

Tačiau iki šiol tokiam žingsniui ryžosi tik nedaugelis katalikų organizacijų.

Klimato kaitą daugiausia lemia iškastinio kuro deginimas, dėl kurio vidutinė pasaulinė paviršiaus temperatūra per pastaruosius pusantro šimtmečio pakilo vienu laipsniu pagal Celsijų.

Paryžiaus susitarimu, kurį gruodžio mėnesį pasirašė 195 valstybės, raginama šiltėjimą apriboti „gerokai mažesniu“ skaičiumi nei 2 laipsniai pagal Celsijų, palyginus su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos. Tai labai ambicinga užduotis, sako mokslininkai.

Minimų septynių katalikų organizacijų veiksmai skiriasi.

JAV sveikatos priežiūros nepelno organizacija „SSM Health“, kurioje dirba 33 tūkst. žmonių, tarp jų – 1,3 tūkst. gydytojų, atsiėmė su akmens anglių pramone susijusias investicijas. Jos birželio 30-ąją buvo vertinamos 2,4 mlrd. dolerių (2,15 mlrd. eurų).

Romoje įsikūrusi FOCSIV, vienijanti 80 krikščioniškų nevyriausybinių organizacijų, investuotas lėšas nukreipė į atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Vadovaudamiesi popiežiaus Pranciškaus mokymu ir savo pačios misija FOCSIV nusprendė viešai paskelbti apie savo investicijų atsiėmimą iš iškastinio kuro (verslo)“, - sakė organizacijos prezidentas Gianfranco Cattai (Džanfrankas Katajus).

Vatikanas, kuris turi savo banką ir daug turto visame pasaulyje, tokių investicijų pats dar neatsiėmė.

Moralinis spaudimas

Tačiau 2015 metų birželio enciklikoje dėl klimato kaitos popiežius Pranciškus užsiminė, kad tokie veiksmai atitinka atsakingo gamtos valdymo principą.

Enciklikoje „Laudato Si“ sakoma, kad „tam tikrų produktų boikotavimas“ gali priversti verslą „apsvarstyti savo pėdsaką aplinkoje ir savo ganybos modelius“.

Šią sąsają praėjusį mėnesį aiškiai įvardijo kardinolas Peteris Turksonas (Piteris Terksonas), kuris vadovauja popiežiškajam teisingumo ir taikos komitetui, taip pat yra daug prisidėjęs rengiant minėtą encikliką.

„Ta pati logika įkvepia investicijų atsiėmimo iš iškastinio kuro (verslo) judėjimą“, - sakė jis, perduodamas popiežiaus žinią Pasaulinės maldų už rūpinimąsi kūrinija dienos proga.

Katalikų investicijų, atsiimamų iš naftos, dujų ir anglių verslo, vertė, be abejo, yra per maža, kad paveiktų akcijų kainas.

Tačiau tikėjimu grindžiamų institucijų kvietimas moraliniais sumetimais imtis veiksmų, gali padaryti realų poveikį, tvirtina aktyvistai.

„Mes matome didžiulę religinių institucijų investicijų atsiėmimo svarbą, kad ir kiek turto (būtų susigrąžinama)“, - sakė nevyriausybinės organizacijos 350.org atstovas Yossi Cadanas (Josis Kadanas), investicijų atsiėmimo aktyvistas.

Tarp kitų katalikiškų grupių, paskelbusių apie investicijų atsiėmimą, yra Brazilijos Paranos valstijos Umuaramos Šv.Dvasios arkivyskupija – pirmoji arkivyskupija ir pirmasis subjektas iš Lotynų Amerikos, atsisakęs investuoti į iškastinio kuro pramonę.

Religinės grupės sudaro maždaug ketvirtadalį iš beveik 600 institucijų, kurios ėmėsi veiksmų investicijoms atsiimti, nurodo 350.org, stebinti šį judėjimą.

Praėjusį mėnesį buvo paskelbta prognozė, kad iškastinis kuras iš visų veikiančių naftos, dujų ir anglių telkinių ar kasyklų visame pasaulyje – jeigu juos bus leista eksploatuoti iki numatomos projektų pabaigos – pasaulio klimatą atšildytų daugiau negu dviem laipsniais.