Įtampai vis labiau kaistant, atsiskyrimą nuo Ispanijos puoselėjančios organizacijos ragina žmones protestuoti, o šio šiaurės vakarų regiono lyderiai skubina pasirengimą spalio 1 dieną planuotam referendumui, nepaisydami Madrido draudimo ir teismo išaiškinimo, kad referendumas prieštarauja Ispanijos konstitucijai.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) ragina visus laikytis ramiai, „grįžti į įprastą gyvenimo vagą ir prie sveiko proto, nes referendumo negali būti“.

Tuo tarpu Katalonijos regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sako, kad Ispanijos valstybė „de facto suspendavo Katalonijos savivaldą“, kad tik neleistų referendumo.

Pareigūnai per reidą sulaikė Katalonijos viceprezidento Oriolio Junqueraso (Oriolio Žunkeraso) padėjėją Josepą Marią Jove (Žozepą Mariją Žovę) ir dar 11 kitų asmenų, nurodė policija ir Katalonijos vyriausybė.

Kiti sulaikytieji dirba įvairiuose Katalonijos vyriausybės departamentuose, tarp jų ir ekonomikos bei biudžeto departamente, sakė vietinės Civilinės gvardijos atstovas.

Kokia yra jų sulaikymo priežastis kol kas neskelbta, bet centrinė Ispanijos vyriausybė yra perspėjusi, kad padedantiems referendumo rengimui pareigūnams bus iškelti baudžiamieji kaltinimai.

Policija nurodė atlikusi 22 kratų operacijas.

„Jie paskelbė karą“

Keli šimtai protestuotojų, apsigaubusių raudonai ir geltonai dryžuotomis Katalonijos vėliavomis, blokavo Barselonos centrinę gatvę Gran Via (Didysis kelias) netoli O.Jove biuro ir. Jie skandavo „Nepriklausomybė!“ ir „Mes balsuosime!“.

45 metų bedarbė Anna Sola (Anja Sola) sakė nuskubėjusi prie O.Jove biuro, kai išgirdo apie jo areštą per žinias ir gavusi žinučių iš draugų.

„Jie puola mūsų institucijas, už kurias balsavome – tiesiog dėl to, kad jos daro, ko nori žmonės, ir be jokios pagarbos, – skundėsi moteris. – Gėda, kad tai vyksta Katalonijoje; nėra žodžių tam nusakyti.“

Įtakinga, už nepriklausomybę agituojanti pilietinė organizacija, Katalonijos nacionalinė asamblėja (ANC), ragina katalonus eiti į gatves ir protestuoti.

„Išeikime nesmurtiniu būdu ginti savo įstaigų; jų padaryta didžiulė klaida – kai mes norime balsuoti, jie paskelbė karą“, – sakė ANC pirmininkas Jordi Sanchez (Žordi Sančesas).

Kratos, konfiskavimai

Policija atliko kratas Katalonijos vyriausybės ryšių su užsieniu biuruose ir prezidentūroje, taip pat O.Jove vadovaujamame ekonomikos reikalų biure, sakė vienas regiono vyriausybės atstovas.

Ankstesnę dieną policija paėmė su referendumu susijusių dokumentų per reidą privačioje siuntų tarnyboje „Unipost“ Terasos mieste netoli Barselonos.

Policija pranešė konfiskavusi daugiau kaip 45 tūkst. pranešimų, kuriuos planuota išsiuntinėti katalonams, dirbsiantiems referendumo balsavietėse. Taigi, šių pranešimų negaus 80 proc. darbuotojų, reikalingų tinkamam balsaviečių darbui.

Policininkai susistumdė su dešimtimis atsiskyrimo šalininkų, susirinkusių prie „Unipost“ biuro ir mėginusių neleisti pareigūnams patekti į pastatą.

Madridas pagrasino areštuoti tuos merus, kurie padės rengti balsavimą, konfiskavo plakatus ir skrajutes, raginančias eiti balsuoti, sugriežtinta regiono finansų kontrolė.

Madridas remiasi konstitucija, kuri esą tvirtina, kad joks Ispanijos kraštas pats neturi teisės referendumams sušaukti.

Katalonai susiskaldę

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.

Liepos mėnesį atlikta regiono vyriausybės agentūros apklausa parodė, kad 41,1 proc. respondentų pritaria nepriklausomybei, o 49,9 proc. pasisako prieš atsiskyrimą. Tačiau dauguma – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.

Katalonijoje kaimiškosios vietovės yra labiau linkusios palaikyti nepriklausomybę, o dideli urbanistiniai centrai, tokie kaip Barselona, labiau palaiko pasilikimą Ispanijoje.

7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.

Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.